Mentė

Mentė (lot. scapula) – viršutinių galūnių pečių lanko porinis plokščias kaulas, esantis užpakalinėje pečių lanko pusėje. Šoniniame mentės kampe yra plati sąnarinė duobė, kuri mentę sujungia su žastikauliu. Pati mentė yra plonos, išgaubtos, trikampės plokštelės formos. Mentės formą lemia tai, kad prie jos tvirtinasi laisvosios galūnės dalies kaulai ir apie 15 raumenų. Žemyn nukrypusia viršūne trikampio pavidalo kaulas yra prigludęs prie šonkaulių ir apčiuopiamas, jo kontūrai matomi nugaroje.

Į šonkaulius atsikreipęs paviršius vadinamas šonkauliniu, arba priekiniu, facies costalis, s. anterior, o atsikreipęs atgal – užpakaliniu paviršiumi, facies posterior.Įdubęs šonkaulinis paviršius sudaro seklią pomentinę duobę, fossa subscapularis, o užpakalinį paviršių mentės dyglys, spina scapulae, kurį tiksliau būtų vadinti ketera, perskiria į dvi taip pat seklias duobes – antdyglinę, fossa supraspinata, ir podyglinę, fossa infraspinata.Lateralinis dyglio galas sustorėja ir virsta pečiu, acromion. Peties apatinės ir šoninės briaunos sandūra lengvai apčiuopiama po oda kaip peties kampas, angulus acromii.Į priekį yra atsikreipęs peties raktikaulinis sąnarinis paviršius, facies articularis clavicularis, susinerti su raktikaulio atitinkamu lauku.

Kaip apverstas trikampis, mentė turi tris kraštus ir tris kampus. Kraštai: viršutinis, margo superior, šoninis, margo lateralis, ir vidinis, margo medialis. Vidinis kraštas šiek tiek išlinkęs, šoninis įlinkęs, o viršutiniame yra mentės įlanka, incisura scapulae.Kampai: viršutinis, angulus superior, apatinis, angulus inferior, ir šoninis, angulus lateralis. Viršutinis ir apatinis kampai suapvalėję, jų kontūrai matomi nugaroje, o šoninis kamaps yra sudėtingos formos. Jo viduryje matyti sąnarinė duobė,cavitas glenoidalis, susinertisu žastikaulio galva. Duobę iš viršaus riboja viršutinis sąnarinis gumburėlis, tuberculum supraglenoidale, iš apačios- apatinis sąnarinis gumburėlis, tuberculum infraglenoidale, žasto raumenims prisisegti. Sąnarinę duobę už gumburėlių juosia mentės kaklas, collum scapulae.Nuo jo į viršų ir į priekį nutįsta stambi snapinė atauga, processus coracoideus, prie kurios tvirtinasi kai kurie žasto ir krūtinės raumenys.

Norint nustatyti, kurios pusės mentė, reikia ją laikyti taip, kad trikampio viršūnė(apatinis kampas) būtų nukrypusi žemyn, mentės dyglys- atgal, o sąnarinė duobė – šoną. Galima pasirinkti ir kitokius orientyrus pagal vertikalią, strėlinę ir skersinę ašis.

Trečią embriono mėnesį kremzliniame mentės modelyje ima rastis kaulėjimo centrai. Didžiausias jų apima antdyglinę duobę, mentės dyglį ir podyglinę duobę. Per pirmus gyvenimo metus kaulėjimo centras užsimezga snapinėje ataugoje, o tarp 11-18 metų – išilgai mentės vidinio krašto ir apatinio kampo, petyje ir viršutiniame bei apatiniame sąnariniuose gumburėliuose. Kaulėjimo centrai susilieja apie 16-22 metus.

Dėl pakankamai tvirtos mentės struktūros bei jos saugios padėties žmogaus kūne, mentės sužalojimai yra gana reti. Jei jie pasitaiko, dažniausiai tai indikacija, jog yra ir rimtesnių krūtinės ląstos traumų. Nesimetriška menčių padėtis byloja apie netaisyklingą laikyseną bei galimą stuburo išlinkimą. Dažniausiai mentės skausmai indikuoja su ja besijungiančių kaulų, raumenų, ar raiščių problemas. Tačiau taip pat svarbu žinoti, jog mentės skausmai kartu su nugaros bei rankos skausmais gali būti ir kardiogeninio šoko simptomas.

• G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Barkus, V. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J.Žukienė. Žmogaus anatomija.
• http://www.bartleby.com/107/
• http://www.innerbody.com/htm/body.html
• „Kardiogeninis šokas“, http://ligos.sveikas.lt/lt/ligos/sirdies_ir_kraujagysliu_ligos/kardiogeninis_sokas Archyvuota kopija 2012-10-31 iš Wayback Machine projekto.
• Rimvaldas Broga. „Skausmas peties sąnario srityje: priežastys, klinikiniai simptomai, diagnostika ir gydymas.“ Lietuvos chirurgija, 2003.