Miškinis spyglainis

Polystichum aculeatum
Apsauga: 1(E) – Prie išnykimo ribos

Miškinis spyglainis (Polystichum aculeatum )

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Šertvūnai ( Polypodiophyta)
Klasė:	Šertvainiai ( Polypodiopsida)
Šeima:	Papartiniai ( Dryopteridaceae)
Gentis:	Spyglainis ( Polystichum)
Rūšis:	Miškinis spyglainis ( Polystichum aculeatum)

Miškinis spyglainis (Polystichum aculeatum) – papartinių (Dryopteridaceae) šeimos augalas. Daugiametis, sporinis, žolinis hemikriptofitas. Auga jūrinio klimato srityse. Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, priskirtas kritiškai grėsmingos būklės kategorijai (CR).^[1]

Morfologija

Šakniastiebis 40–50 cm aukščio, padengtas rudais žvyneliais^[1] ir nunykusių lapkočių sumedėjusiomis dalimis. Pridėtinės šaknys 20–50 cm ilgio.

Augimo pradžioje lapai sraigiškai susisukę.^[2] Lapalakščiai vieną arba du kartus plunksniškai šakoti, tamsiai žali, odiški.^[1] Lapalakščio rachis (pagrindinė ašis) su gausiais gelsvais žvyneliais ir šviesiais plaukeliais. Lapkotis padengtas rudais žvyneliais.^[2] Manoma, kad senuose lapuose esančios medžiagos panaudojamos naujų lapų augimui.^[3]

Sporangės susitelkusios į sorus apatinėje lapų pusėje. Sporangių sienelė vienasluoksnė, su skiautere. Sorus dengia induzijos.^[2]

Gyvenimo ciklas

Vyksta dviejų kartų kaita: vyraujančio, diploidinio sporofito ir haploidinio gametofito (polaiškio). Sporofitas daugiametis, jo lapų apatinėje pusėje yra sporangės, kuriose formuojasi haploidinės izosporos. Sporifikuoja rugpjūčio–rugsėjo mėn.^[1] Iš sporų išdygsta mažas, redukuotas polaiškis. Ant polaiškio gali susiformuoti anteridžiai su spermatozoidais ir archegonės, kuriuose formuojasi kiaušialąstės. Gametofito vystymąsi įtakoja anteridiogenas, kuris nulemia ankstesnį anteridžių susiformavimą. Miškinio spyglainio gametofitas gali reaguoti ir į kitos rūšies (P. setiferum) anteridiogeną.^[4] Po apvaisinimo išauga naujas sporofitas. Apvaisinimui reikalingas vanduo.

Paplitimas

Paplitęs Eurazijos apyvėsio klimato zonoje, Š. Afrikoje, aptinkamas kalnuose ir lygumose. Kalnuose auga ant uolų, nuobirynų. Lietuvoje rastas Jurbarko ir Druskininkų apylinkėse, spygliuočių miške.^[1]

Šaltiniai

↑ ^1,0 ^1,1 ^1,2 ^1,3 ^1,4 Rašomavičius, V. (red.), 2021, Lietuvos raudonoji knyga. Gyvūnai, augalai, grybai Archyvuota kopija 2021-06-02 iš Wayback Machine projekto.. – Vilnius.
↑ ^2,0 ^2,1 ^2,2 J. R. Naujalis, E. Meškauskaitė, S. Juzėnas ir A. Meldžiukienė, Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai, Vilniaus universiteto leidykla 2009 m.
↑ Landi M., Zoccola A., Bacaro G., Angiolini C. 2012. Phenology of Dryopteris affinis ssp. affinis and Polystichum aculeatum: modeling relationships to the climatic variables in a Mediterranean area. Plant Species Biology, 29(2), pp. 1-9.
↑ Pangua E., Quintanilla L. G., Sancho A., Pajarón S. 2003. A Comparative Study of the Gametophytic Generation in the Polystichum aculeatum Group (Pteridophyta). International Journal of Plant Sciences, 164(2), pp. 267–288.

[:0-1] 1,0 ^1,1 ^1,2 ^1,3 ^1,4 Rašomavičius, V. (red.), 2021, Lietuvos raudonoji knyga. Gyvūnai, augalai, grybai Archyvuota kopija 2021-06-02 iš Wayback Machine projekto.. – Vilnius.

[:1-2] 2,0 ^2,1 ^2,2 J. R. Naujalis, E. Meškauskaitė, S. Juzėnas ir A. Meldžiukienė, Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai, Vilniaus universiteto leidykla 2009 m.

[3] Landi M., Zoccola A., Bacaro G., Angiolini C. 2012. Phenology of Dryopteris affinis ssp. affinis and Polystichum aculeatum: modeling relationships to the climatic variables in a Mediterranean area. Plant Species Biology, 29(2), pp. 1-9.

[4] Pangua E., Quintanilla L. G., Sancho A., Pajarón S. 2003. A Comparative Study of the Gametophytic Generation in the Polystichum aculeatum Group (Pteridophyta). International Journal of Plant Sciences, 164(2), pp. 267–288.

[1]

[2]

[3]

[4]