Oficialios versmės yra nedideliame Didovo ežere, o hidrografinės – Sydeklio ežere (Telšių rajonas), 14 km į pietus nuo Telšių. Jeigu Minijos ilgis būtų skaičiuojamas nuo šio taško, jis siektų apie 213 km. Tačiau kadangi iš Sydeklio ištekantis upelis vadinasi Mava, tolesnė jo atkarpa tarp Ilgio ir Pluotinalio ežerų – Kliurke, ir tik žemiau Didovo ežero – Minija, tai oficialus Minijos ilgis yra tik 202 km. Teka per Ilgio, Pluotinalio, Didovo ežerus į vakarus žemiau Alkupio žiočių. Įtekėjus Salantui, pasuka į pietus, vingiuoja per Gargždus, Priekulę, įteka į Atmatą (dešiniąją Nemuno deltos atšaką) 3 km nuo jos žiočių.
Minijos baseino plotas – 2942,1 km². Didžioji baseino dalis nesimetriška, nes dėl jūros artumo dauguma intakų žemiau Salanto žiočių yra kairieji. Čia iškrenta daugiausia kritulių, palyginus su kitų Lietuvos upių baseinais. Dėl prasto dirvos laidumo ir didelio nuolydžio apie pusė iškritusio vandens nuplukdoma.
Vidurupio slėnio plotis 0,6 – 1 km, o žemiau Priekulės jis tampa negilus ir visai išnyksta. Krantų aukštis vidurupyje ir žemupyje yra 1 – 3,5 m, atodangose 10 – 15 m. Žemupyje krantai labai žemi (iki 0,5 m), todėl nuo užtvindymo saugo pylimai. Upės vaga aukštupyje ir vidurupyje smarkiai vingiuoja, palieka daug senvagių. Aukštupio vagos plotis 20 – 25 m, vidurupio 30 – 35 m, žemupio – iki 50 m. Vagoje pasitaiko daug rėvų, riedulių, ypač tarp Stalgėnų ir Nausodžio, bei ties Dyburiais. Gylis seklumose 0,3 – 1 m, kitur 1,5 – 3 m. Žemupio vagos gylis 6 – 7 m. Tėkmė lėta (0,1 – 0,2 m/s), ypač žemiau Gargždų.
Upės debitas labai priklauso nuo kritulių kiekio – sausrų metu upė labai nusenka, tačiau po liūčių gali kilti smarkūs poplūdžiai. Stiprūs poplūdžiai būna ir rudenį. Vandens lygių svyravimo amplitudė aukštupyje siekia 4 m, žemupyje 1,5 m. Kadangi Vakarų Lietuvoje sniego danga labai nepastovi, todėl pavasario potvyniai dažnai būna silpni. Metinis nuotėkis pasiskirsto taip: pavasarį nuplukdoma 32 % vandens, vasarą – 10 %, rudenį – 29 %, žiemą – 29 % [1]
Minijos teritorija yra įtraukta į Natura 2000 Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklą. Minijos upė yra paskelbta nacionalinės reikšmės ichtiologiniu draustiniu (Minijos ichtiologinis draustinis), kuriame saugomos rečiausios ir vertingiausios Lietuvos žuvys – lašišos, šlakiai, upėtakiai, žiobriai. Minijos upėje ES mastu saugomos ūdros, tulžiai, griežlės, lašišos, žiobriai, kartuolės, rainės, kūjagalviai, šlyžiai, kirtikliai. Šios rūšys privalo būti saugomos ir pagal tarptautinę Berno konvenciją.
Upėvardžio kilmė neaiški, panašių atitikmenų kitose baltų kalbose nerasta. Bandoma sieti su žodžiais mynė („klampynė, liūnas“), myniava („kas suminta, ištrypta“), miniava („veronika, brantas, pūkūnė“). Sąsają su kemsynėmis, pelkėmis rodytų ir tai, kad šaknis *min- gali būti kito balsiokaitos laipsnio nuo *main-, kas indoeuropiečių kalbose reiškia pelkynę.[3]
Šaltiniai
↑Minija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 97
Vandens maršrutas Minijos upe: vadovas / Tomas Vasiliauskas, Audronis Skurvydas. – Klaipėda: Informacijos parkas, 2005. – 22 p.: iliustr. – ISBN 9955-684-00-3
Minijos, Salanto, Erlos senslėniai: fotoalbumas / fotogr. K. Vasys, J. Runzaitė, A. Bagočienė. – Kaunas: Lututė, 2007. – 47 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-692-75-1
.png)
