Molinukas – lietuvių liaudies muzikos instrumentas. Tai indukinio tipo fleita – molinė švilpynė (primena okariną). Molinukai – ne tik muzikos instrumentai, bet ir žaislai. Jie spalvingai puošiami, būna įvairių gyvūnų (pvz., paukštelių), rečiau vamzdelio, moters, raitelio pavidalo. Dydis įvairuoja – nuo 3 iki 20 cm ilgio, 1,5–15 cm aukščio. Paprastai turi 2 skylutes, nors gali būti ir su 1, 3, 4 ar visai be skylučių.
Molinuku išgaunami 1-5 vidurinio bei aukšto registro garsai – švelnūs, ryškūs. Su vandens pripildytu molinuku („lakštingala“) išgaunami čiulbesio, trelių, glisando garsai.
Tradiciškai molinukai iš šlyno, molio gaminami rankomis, puošiami reljefiniais, tapytais raštais, padengiami angobu, aliejiniais dažais, glazūra, kartais vaškuojami, aprūkomi. Seniausi rasti molinukai yra iš XVII a. (Kauno pilies barbakane).
Nuo XX a. vid. molinukais groja liaudies muzikos kapelos, folkloro ansambliai, liaudies muzikos instrumentiniai orkestrai.[1]
Šaltiniai
↑Molinukas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 139
