Buvo nuosaikusis varpininkas. 1890–1896 m. jo straipsniai darė įtaką Lietuvos visuomeninės minties raidai – jis buvo už socializmą, pasiekiamą evoliucijos, reformų būdu, nepritarė revoliucijai. Spręsdamas visuomeninius klausimus laikėsi vokiečių istorinės mokyklos metodologijos. Manė, kad Lietuvai svarbu plėtoti švietimą ir šitaip didinti žemės ūkio darbo našumą. 1895 m. Sankt PeterburgeRusijos geografų draugijos susirinkime perskaitė lietuvių spaudos draudimą smerkiantį pranešimą „Lietuviai ir rusiškas raidynas“ (išspausdintas laikraščio „Živaja Starina“ 1895, Nr. 3/4 ir „Varpe“ 1896, Nr. 7). 1895 m. su A. Sketeriu prašė Rusijos administracijos leisti steigti Mintaujoje lietuvių savaitraštį „Artojas“. Nuo 1898 m. advokatas Kaune.[1]
Šaltiniai
↑Motiejus Lozoraitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 645 psl.