Share to: share facebook share twitter share wa share telegram print page

Mykolas Dluskis

Mykolas Dluskis
lenk. Michał Dłuski
Dluskių šeimos herbas
Dluskių šeimos herbas
Gimė 1760 m. rugsėjo mėn.
Palenkė
Mirė 1821 m. balandžio 10 d. (~61 metai)
Vilnius
Veikla Lietuvos kunigas, filosofas, visuomenės veikėjas, masonas.

Mykolas Dluskis (lenk. Michał Dłuski 1760 m. rugsėjo mėn. Palenkė1821 m. balandžio 10 d. Vilnius) – Lietuvos kunigas, filosofas, visuomenės veikėjas, masonas.

Biografija

Mokėsi Drohičine ir Lomžoje. 1777-1784 m. studijavo Varšuvos ir Vilniaus kunigų seminarijose, 1783 m. įšventintas kunigu. 1801 m. teologijos daktaras.

Nuo 1788 m. Vilniaus katedros kapitulos koadjutorius ir arkidiakonas. Vyskupo I. J. Masalskio kapelionas ir sekretorius, su juo 1789-1792 m. važinėjo po Vokietiją ir Italiją. Vėliau vyskupo J. N. Kosakovskio auditorius ir sekretorius. Nuo 1797 m. Edukacinės komisijos narys, vienas Vilniaus labdaros draugijos steigėjų.

Už pagalbą 1812 m. Prancūzijos armijos kareiviams grįžti į tėvynę ir pamokslą Napoleono I vardinių proga caro valdžios 1813-1814 m. ištremtas į Tobolską.

Nuo 1785 m. Vilniaus masonų ložės „Uolusis lietuvis“ narys, t. p. veikė Vilniaus Tobulosios vienybės, Sokrato mokyklos, Raseinių Palemono ir kt. ložėse. Siekė Lietuvos masonus atskirti nuo Lenkijos.

Rašte „Lisabonos rabino laiškas Brastos rabinui, išverstas iš rabinų Talmudo dialekto“ (List rabina lizbońskiego do rabina brzeskiego z dialektu rabinsko-talmudycznego przetłumaczony, 1817 m., paskelbtas anonimiškai) gynė masonus.

1805-1817 m. Vilniaus „Dziennik Wileński“, „Pamiętnik Magnetyczny“, „Tygodnik Wileński“, Varšuvos „Nowy Pamiętnik Warszawski“, Lvovo periodikoje paskelbė straipsnių, daugumą jų anonimiškai teologijos, filosofijos (apie sielos nemirtingumą), dailės (apie J. Čechavičių), istorijos, naujų technologijų taikymo ūkyje klausiniais. Žinomas kaip dailininkas mėgėjas, nutapęs I. J. Masalskio ir kt. portretų, ekslibrisų.[1]

Šaltiniai

  1. Mykolas Dluskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 30 psl.
Kembali kehalaman sebelumnya