Nariuotasis bervidis (Scrophularia nodosa) – bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos bervidžių (Scrophularia) genties augalas. Lietuvoje dar žinomas kaip liaukų žolės, narienikas, paliaukiažolė, ropenės. Natūraliai augalas paplitęs Šiaurės pusrutuliovidutinio klimato zonoje, išskyrus Šiaurės Amerikos vakarinę dalį. Introdukuota ir natūralizuota Šiaurės Amerikos rytinėje dalyje. Lietuvoje neretas.
Ekologija
Auga drėgnuose lapuočių ir spygliuočių miškuose, raistuose, miško balų ir upelių pakrantėse, pamiškėse, krūmynuose. Mėgsta purų derlingą dirvožemį, kur podirvio vanduo netoli paviršiaus.
Tai daugiametis, nuo 50 iki 150 cm aukščio, nemalonaus kvapo žolinis augalas. Stiebas keturbriaunis, dažniausiai nešakotas. Lapai priešiniai, pailgai kiaušiniški, pliki, pamatai širdiški, tamsiai žali, kraštai pjūkliški, koteliai trumpi. Ant šaknų išauga gumbeliai.
Tamsiai purpurinės spalvos, rudo atspalvio žiedai stiebo viršūnėje piramidiškos kekės šluotelėse. Žiedyno šakelės apaugusios trumpais liaukiniais plaukeliais, lipnios. Taurelė penkiadantė, danteliai kiaušiniški. Vainikėlis neryškiai dvilūpis, maždaug 1 cm ilgio, vamzdelis platus, rutuliškas. Viršutinė lūpa tiesi, dviskiautė, ilgesnė už apatinę. Apatinė triskiautė, vidurinė skiautė žemyn nulinkusi. Vainikėlio vidus raudonai rudas, prie pagrindo žalsvas. Šalia keturių kuokelių dar yra vienas staminodis (pakitęs kuokelis, be dulkinių).
Žydi birželio-liepos mėnesiais, pasitaiko žydinčių augalų ir rugsėjo mėnesį. Vaisius – dėžutė, atsidaranti 2 sąvaromis. Sėklos rudos, pailgos, raukšlėtos, 1 mm ilgio. Dėžutėje sėklos bręsta rugpjūčio-spalio mėnesiais. Jas išnešioja vėjas. Augalas dauginasi ir vegetatyviškai palaipomis.
Augalas nuodingas. Antžeminėje dalyje ir šaknyse yra alkaloidų, saponinų.
