Nerijus Numa[2] (anksčiau – Nerijus Numavičius) (g. 1967 m. gegužės 12 d. Šilalėje) – Lietuvos verslininkas, investuotojas, „VP grupės“ įkūrėjas, vienas turtingiausių lietuvių, kurio bendra turto vertė siekia apie 1,53 milijardo eurų[3].
Asmeninis gyvenimas
Gimė Šilalėje, augo Panevėžio rajone, įstojo mokytis į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, kur susipažino su vėlesniais verslo partneriais Žilvinu ir Gintaru Marcinkevičiais bei Ignu Staškevičiumi.[4]
Ankstesnė žmona – Lina Numavičienė nuo 1996 iki skyrybų 2008 m.[5] Susilaukė dviejų vaikų.
2015 m. Numa susituokė su Kaetana Leontjeva, kuri pasiimė vyro pavardę per brūkšnelį ir tapo Kaetana Leontjeva-Numavičienė[6]. Po vestuvių sutuoktiniai 2015 m. birželį persikėlė gyventi į Angliją.[7]
2020 m. Nerijus Numavičius pasikeitė pavardę į Numa.[8]
Verslas
Verslą pradėjo 1992 m. su bendramoksliais. Iš pradžių užsiėmė nekilnojamojo turto prekyba, privatizacijos čekių supirkinėjimu, vėliau įsigijo alkoholinių gėrimų parduotuvę. Bendrą verslą vysčiusių draugų, bendramokslių ir giminaičių grupei, vėliau pavadintai „VP devintuku", priklausė Nerijus Numavičius, Julius Numavičius, Vladas Numavičius, Žilvinas Marcinkevičius, Gintaras Marcinkevičius, Mindaugas Marcinkevičius, Ignas Staškevičius, Renatas Vaitkevičius bei Mindaugas Bagdonavičius.[9] Šios grupės asmenų valdomos įmonės užsiėmė mažmeninės prekybos plėtra Lietuvoje („Maxima“, „Eurovaistinės“, „Ermitažas“) ir kitose šalyse, nekilnojamojo turto plėtra, 2003 m. privatizavo „Vakarų skirstomuosius tinklus“.[10]
Vėliau buvo įkurta įmonė „LEO LT“, kurios 38,3 % akcijų priklausė „NDX Energijai“. „LEO LT“ turėjo imtis branduolinės elektrinės statybos, tačiau šie planai nebuvo realizuoti. N. Numa laikomas pagrindiniu „VP devintuko", o vėliau ir „VP dešimtuko" nariu, turėjo didžiausią VP grupės akcijų paketą.[11][12][13] 2009 m., ypač po galutinio „LEO LT“ projekto žlugimo, pasirodė pranešimai, kad grupės vienybė aižėja, o Nerijus Numavičius imasi stiprinti savo dalį. Iš grupės pasitraukė Darius Nedzinskas ir Žilvinas Marcinkevičius, į JAV persikraustė gyventi Julius Numavičius.[14][15][16] Mindaugas Marcinkevičius 2009 m. ėmėsi kurti mažmeninės prekybos verslą Baltarusijoje.[17]
2010 m. N. Numavičius perėmė brolio Juliaus Numavičiaus akcijas per kelis dovanojimo sandorius. Akcijos N. Numavičiui pateko per Numavičių tėvą: Julius Numavičius akcijas padovanojo tėvui, o šis jas padovanojo Nerijui Numavičiui.[18][19][20][21] Dėl šio sandorio Julius Numavičius 2013 m. pateikė beveik 30 mln. litų ieškinį N. Numavičiui ir ginčijo 400 mln. litų vertės akcijų sandorių teisėtumą.[22] J. Numavičius teismui teigė, kad dovanojimo sandoriai buvo apsimestiniai, o jų tikslas buvo laikinai perduoti akcijas valdyti broliui, kad jis galėtų įsikurti JAV ir išvengti dvigubo apmokestinimo.[23] Po ilgo bylinėjimosi 2014 m. buvo pasiektas taikos susitarimas.[24]
Po „VP dešimtuko" išsiskirstymo buvę jo nariai užsiėmė skirtingais savo investiciniais projektais ir verslais. 2013 m. N.Numavičius ir I. Staškevičius ėmėsi vystyti elektroninės prekybos verslą su prekės ženklu „Barbora", 2014 m. nusipirko prekybos centrą Airijoje.[25] 2018 m. Nerijaus Numos kontroliuojamo holdingo „Primrose Heath Limited“ dukterinė įmonė „Lenus Trading Limited“ Jungtinėje Karalystėje atidarė convenience formato parduotuvę „Haute Spot".[26]
Teisiniai ginčai ir bylinėjimasis su akcininkais
2015 m. kaltinimus žiniasklaidoje N. Numai dėl nesumokėtų mokesčių per įvairias mokesčių mažinimo schemas pareiškė kitas VP grupės akcininkas M. Marcinkevičius ir iškėlė ieškinį grupei dėl apsimestinių akcijų sandorių.[27] Teismas 2015 m. rugpjūčio 26 d. areštavo 30 proc. N. Numos valdomų „Vilniaus prekybos" akcijų kaip laikinąsias apsaugos priemones.[28] Spalį Lietuvos apeliacinis teismas neskundžiama nutartimi nusprendė panaikinti laikinųjų priemonių taikymą ir leisti parduoti prekybos ir pramogų centrus „Akropolis“.[29]
Atitinkamai N. Numos atstovai apkaltino M. Marcinkevičių kenkimu verslui, piktnaudžiavimu teisiniais instrumentais ir pramoniniu šnipinėjimu.[30] Kartu su kitais akcininkais N.Numa kreipėsi į teismą siekdamas, kad M. Marcinkevičiaus kaltinimai dėl mokesčių slėpimo būtų pripažinti neatitinkančiais tikrovės.[31] M. Marcinkevičiaus ieškinys dėl iššvaistyto grupės turto „Klarus Group Houlding“ OÜ valdybos narių Margus Lentsio bei Ingridos Mikėnaitės, Nerijaus Numos ir jo akcijas valdančios „Setis Capital” OÜ atžvilgiu taip pat priimtas Estijoje.[32] 2016 m. kovą Maltos teismas netenkino Mindaugo Marcinkevičiaus skundo ir leido tęsti derybas dėl gauto UAB „Vilniaus prekyba“ pasiūlymo įsigyti „Akropolius“.[33]
Vykstant šiai akcininkų kovai buvo prisiminta ir 2002 m. istorija, kai pasinaudojus galiojančių įstatymų spragomis iš valstybės buvo susigrąžinta dešimtis milijonų litų pridėtinės vertės mokesčių, kurie atiteko "Vilniaus prekybos" akcininkams priklausančiam neįgaliųjų fondui. 2015 m. per savo atstovę N. Numa dėl tokių verslo grupės veiksmų 2002 m. atsiprašė Lietuvos, jos visuomenės ir neįgaliųjų organizacijų, kurių vardu buvo pasinaudota.[34] Tokie vieši N.Numos pareiškimai yra labai reti, pvz., kai 2013 m. Rygoje sugriuvo Maximos parduotuvė, Maximos vadovybė kurį laiką nepripažino, kad sugriuvęs pastatas priklausė Nerijui Numai, tačiau ir paaiškėjus tam faktui Nerijus Numa nepadarė jokio viešo pareiškimo.[35]
Akcijas pardavus Žilvinui Marcinkevičiui Nerijus Numa 2016 m. turėjo apie 75 proc. VP grupės akcijų.[36] Pastarąjį sandorį taip pat bandė stabdyti Julius Numas, tačiau nesėkmingai.[37]
2017 m. Nerijus Numa bylinėjosi su buvusiais partneriais Mindaugu ir Gintaru Marcinkevičiais dėl jų išsakytų teiginių delfi.lt straipsnyje. 2017 m. gruodį Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino, kad dalis brolių Mindaugo ir Gintaro Marcinkevičių išsakytų teiginių neatitinka tikrovės bei žemina N. Numos garbę ir orumą.[38][39]
M. Marcinkevičius su N. Numa ir jo kontroliuojamomis įmonėmis įvairiuose teismuose nuo 2015 m. bylinėjosi 26 kartus.[40] Nei vienas M. Marcinkevičiaus ieškinys prieš N. Numą nuo 2015 m. teismo nebuvo tenkintas. 2019 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neskundžiama nutartimi konstatavo, kad kad M.Marcinkevičius neteisėtai ir nesąžiningai prašė sustabdyti prekybos centrų „Akropolis“ pardavimo sandorį ir įpareigojo pirmos instancijos teismą M.Marcinkevičiaus padarytos žalos dydžio klausimą nagrinėti iš naujo.[41]
2021 m. Lietuvos apygardos teismas, o vėliau ir Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad M. Marcinkevičius "Vilniaus prekybai" turi atlyginti 81,25 mln. eurų žalą.[42] 2022 m. sausio mėnesį "Vilniaus prekyba" pranešė ginčą su M. Marcinkevičiumi užbaigusi taikiai, pasirašydama taikos sutartį.[43]
↑Vizbarienė, R. (2018, 04 27). Verslo Žinios. Nuoroda tikrinta from Numavičius JK atidaro naujo formato parduotuvę: https://www.vz.lt/prekyba/2018/04/27/numavicius-jk-atidaro-naujo-formato-parduotuve
