Neurai (gr. Neurói) – Herodoto V a. pr. m. e. minima gentis, gyvenusi kažkur prie Bugo (Hypanis) upės (šių dienų rytų Lenkija ir vakarų Ukraina), į vakarus nuo Dniepro (Borysthenes). Pasak istoriko, jie ribojosi pietuose – su skitais, vakaruose – su agatirsais, rytuose – su androfagais, o šiaurėje driekėsi negyvenami plotai. Neurai buvę išstumti iš savo žemių „užpuolus gyvatėms“ iki Darijaus užpuolimo (512 m. pr. m. e.) vienai kartai. O kai persai ir skitai įžengė į jų žemę, neurai pasitraukė į šiaurę, negyvenamą šalį. Mini, kad pasak skitų, neurai kartą į metus pasiverčia vilkais, tačiau nerašo, kodėl (galbūt tai buvusi šamanistinė praktika).
Dar minimi Plinijaus Vyresniojo (vadina neuroe), Amiano Marcelino (nervi, nerui), Bavarų geografo (neriuani) veikaluose[1].
Neurai galimai siejami su baltais, ypač jotvingiais, gyvenusiais minimame regione, prie Nauros (Narevo) upės arba su ankstyvaja Varpinių kapų sritimi (Pamario kultūra) ar Milogrado kultūra[2].
Šaltiniai
