Sala yra 14 km ilgio ir 9 km pločio. Plotas – 83 km². Populiacija – 7335 (2022)[1]. Aukščiausias taškas – 836 m.
Saloje yra karštųjų šaltinių ir fumarolių. Paskutinis išsiveržimas saloje vyko prieš 3 000 metų. 1891 m. vyko išsiveržimas po vandeniu, ~5 km į šiaurės vakarus nuo salos.
Istorija
Sala apgyvendinta nuo neolito, ir iš to laiko išlikę akmeniniai statiniai bei kapavietės, vadinamos sese[2]. Greičiausiai senieji gyventojai buvo iberai arba ligūrai. Apie VII a. pr. m. e. salą apgyvendino pūnai, kurie ją vadino YRNM (𐤉𐤓𐤍𐤌), ir ji priklausė Kartaginos imperijai. Tai buvo svarbus taškas Viduržemio jūros prekyboje. Pūnų tvirtovė buvo 2 km. į pietus nuo dabartinės Pantelerijos gyvenvietės[3].
Senovės graikai vadino salą Kosyra (gr.Κόσσυρα), o romėnai Kossura. Romėnai užėmė salą 255 m. pr. m. e. Jie naudojo ją kaip tremties vietą Romos diduomenei ir imperatorių giminaičiams[4].
VIII a. salą užvaldė Arabų kalifatas. Arabai žinojo ją kaip Bint al-Riyah (arab.بنت الرياح = Bint al-Riyāḥ), kas reiškia "Vėjų dukra'. Arabų valdymo laikais saloje įsitvirtino sikulų-arabų dialektas (arabų kalbos tarmė), taip pat naudotas Maltoje ir Sicilijoje. Ši kalba dominavo iki XVIII a. pabaigos (kuomet ją išstūmė Siciliečių kalba).
Pantelerija garsėja savo vynuogėmisMoscato di Pantelleria ir Passito di Pantelleria[5] Jos yra auginamos specifiniu metodu vite ad arberello (it.arberello pontesco), kuris geriausiai pritaikytas prie vietos sąlygų. Jis padeda išvengti sausros saloje, kuri neturi upių, ir stiprių vėjų atnešamų iš Afrikos žemyno.
Auginant šiuo metodu vynuogynai yra specialiai ruošiami ir tręšiami. Specialaus genėjimo dėka vynmedžiai auginami krūmo forma (it.arberello), paliekamos 6 šakelės, kurios išdėstomos radialiniu būdu. Vynuogės skinamos rankomis nuo liepos pabaigos. Tuo metu vyksta bendruomeninės vynuogių šventės.
Dėl savo svarbos, ilgalaikio tradicijos perdavimo ir tvarios žemdirbystės metodų vite ad arberello 2014 m. buvo pripažintas nematerialiuoju pasaulio paveldu[6].
Susiję tradicijos
Kitos į pasaulio paveldą įtrauktos žemdirbystės tradicijos pasaulyje: