Paulius Drevinis (tikroji pavardė Drevinskas, 1919 m. spalio 13 d. Gulbinai, Pabiržės valsčius – 1990 m. lapkričio 22 d. Klaipėda, palaidotas Daumėnuose, Biržų rajono savivaldybė) – pedagogas, Lietuvos poetas.
Biografija
1924–1927 m. gyveno Petriškių kaime. Baigė Biržų gimnaziją, 1943 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 1948 m. sovietinio saugumo suimtas ir ištremtas į Krasnojarsko kraštą, 1950 m. į Irkutsko sritį. 1956 m. grįžo į Lietuvą. 1958 m. Vilniaus universitete baigė lituanistiką. Nuo 1958 m. mokytojavo, daugiausia Klaipėdoje. Nuo 1963 m. Klaipėdos 8-tos vidurinės mokyklos (Nemuno gatvėje), nuo 1971 m. Klaipėdos Kristijono Donelaičio vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
Kūryba
Poezijoje vyrauja gimtinės gamtos motyvai, praėjusio laiko apmąstymai. Parašė tremties eilėraščių, eilėraščių vaikams. Kūrybai būdinga dainingumas, klasikinė forma.[1]
Bibliografija
- Kryžkelė kelių plačių. 1966 m.
- Tėviškės eglės. 1971 m.
- Veidai ir vardai. 1975 m.
- Peizažai. 1979 m.
- Vėl kartojas gyvenimas. 1982 m.
- Žaliu žaliuosiu uosiu. 1985 m.
- Nekrisk, žvaigždele: Eilėraščiai, sibirietiška autobiografija, atsiminimai apie P. Drevinį, P. Drevinis apie save. Klaipėda, Rytas, 1995 m.
Šaltiniai
