Paulius Rabikauskas (g. 1920 m. rugpjūčio 16 d. Gudžiūnuose, Kėdainių rajone – 1998 m. kovo 7 d. Romoje) – katalikų kunigas, teologas, istorikas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas (nuo 1961 m.).[1]
Biografija
Gimė 1920 m. rugpjūčio 16 d. Gudžiūnuose. 1933 m. įstojo mokytis į Kauno jėzuitų gimnaziją. 1938 m. tapo jėzuitų ordino nariu. 1942–1944 m. Pagryžuvyje mokėsi filosofijos. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Šalia Miuncheno esančio Pulacho miesto kolegijoje tęsė filosofijos ir teologijos studijas. 1948 m. liepos 25 d. buvo įšventintas į kunigus. Teologijos studijas baigė 1949 m. Büreno kolegijoje (Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė). 1951–1953 m. studijavo Bažnyčios istoriją Romos Popiežiškajame Grigaliaus universitete. Nuo 1953 iki 1955 m. Miuncheno universitete studijavo lotynų kalbą, diplomatiką ir paleografiją. Nuo 1954 m. iki 1994 m. Grigaliaus universitete dėstė paleografiją ir popiežių diplomatiką. Nuo 1970 iki 1973 m. ir nuo 1985 iki 1991 m. buvo Grigaliaus universiteto Bažnyčios istorijos fakulteto dekanas. Nuo 1975 m. iki 1978 m. universiteto vicerektorius. 1961 m. tapo profesoriumi. Nuo 1962 m. Lietuvių katalikų mokslo akademijos mokslinis sekretorius. Nuo 1975 m. tarptautinio mokslinio žurnalo Archivum Historiae Pontificiae redaktorius. 1992 m. popiežius Jonas Paulius II P. Rabikauską paskyrė Šventųjų skelbimo kongregacijos konsultantu. 1994 m. Vilniaus universitetas suteikė garbės daktaro vardą. Rašė mokslinius straipsnius apie jėzuitų veiklą, Vilniaus universitetą Lietuvoje enciklopedijoms, periodiniams leidiniams.
Bibliografija
- Vilniaus universiteto įkūrimas. Karaliaus ir popiežiaus dotacijos (The Foundation of the University of Vilnius. Royal and Papal Grants.), 1979.
- Lietuvos globėjas Šv. Kazimieras, 1993.
- Ankstyvieji Vilniaus universiteto istorijos šaltiniai, 2009 (knygos sudarytojas).
Šaltiniai
Nuorodos
