Pietų Dakota (angl.State of South Dakota) – 40-oji JAV valstija, esanti vidurio šiaurinėje šalies dalyje. Sostinė – Piras (Pierre). Plotas – 199,7 tūkst. km²; 895 tūkst. gyventojų (2021 m.).
Vakarinė Pietų Dakotos dalis (į vakarus nuo Misūrio upės) yra Didžiosiose lygumose, rytinė dalis – Centrinėse lygumose. Paviršius aukštėja einant iš rytų į vakarus nuo 400 m iki daugiau kaip 1100 m.[2] Pietvakariuose iškilęs Juodųjų kalnų masyvas – jame yra aukščiausia valstijos vieta Juodojo Elnio viršukalnė (Black Elk Peak, 2208 m, anksčiau vadinta Harnio viršukalne). Vakarinės dalies aukštumų paviršius vietomis labai suskaidytas erozijos, susidarę bedlendai, yra gilių kanjonų. Rytinės dalies paviršius ledyninis akumuliacinis (vyrauja periglacialinės lygumos).
Valstijos žemėlapis
Pietų Dakotoje būdingas vidutinių platumų žemyninis klimatas. Aukščiausia temperatūra liepą daugiau kaip +30 °C, sausį -4–6 °C, žemiausia – atitinkamai +15–17 °C ir -16–18 °C. Per metus vakarinėje dalyje iškrinta 300–400 mm kritulių, rytinėje dalyje – iki 600 mm.[2] Žiemą vakarinėje dalyje dažnai pučia šiltas ir sausas pietvakarių vėjas činukas. Vasaromis būna smarkių audrų, rytuose – ir tornadų, žiemomis neretos pūgos, lijundros.
Rašmoro kalno paminklasBedlendų nacionalinis parkasMisūrio upė ties JanktonuŽmonės su žirgais Pietų Dakotos laukuose
Pietų Dakota – viena mažiausiai gyventojų turinčių ir rečiausiai gyvenamų JAV valstijų. Dauguma gyventojų susitelkę pietryčiuose, taip pat kiek tankiau gyvenami pietvakariai (Juodųjų kalnų pašlaitės). Labai retai gyvenama centrinė, ypač šiaurės vakarinė dalis.
Pietų Dakotoje, ypač centrinėje, pietvakarinėje dalyse, tebegyvena nemažai indėnų.
2020 m. etninė sudėtis:
baltieji – 80,7 % (daugiausia vokiečių, taip pat airių, norvegų, anglų kilmės)
Beveik viena trečioji valstijos priklauso įvairioms indėnų gentims. Daugumoje likusių teritorijų įsikūrę dideli ūkiai, kuriuose auginami galvijai, avys. Pagrindiniai Pietų Dakotos žemės ūkio produktai auginami pardavimui yra sojų pupelės, kviečiai, avižos, miežiai, kukurūzai, taip pat auginamos saulėgrąžos, sorgai. Nors valstijoje yra ir keletas kitų ekonomikos šakų, tokių kaip elektronikos pramonė, didelę dalį Pietų Dakotos ekonomikos užima mėsos gamyba, žemės ūkio produktų apdirbimas. Valstijos svarbiausia naudingoji iškasena – auksas.
.jpg)
(NRCS_Photo_Gallery).jpg)