Share to: share facebook share twitter share wa share telegram print page

Pozityvioji psichologija

Pozityvioji psichologija – nauja psichologijos mokslo šaka, kuri „studijuoja žmogiškąsias dorybes ir stiprybes, leidžiančias individams ir bendruomenėms suklestėti“.[1] Pozityvioji psichologija siekia moksliniais tyrimais atrasti optimalų žmogaus funkcionavimą, „atrasti bei puoselėti žmogiškojo genialumo apraiškas ir talentus“ bei „padidinti kasdienį pasitenkinimą gyvenimu“, [1] o ne tiesiog gydyti protinius susirgimus ir sutrikimus, kuriems didžiąją dalį savo dėmesio skiria tradicinės psichologijos šakos.[1] Ši nauja psichologijos kryptis ir galimas jos vaidmuo visuomenėje susilaukė labai daug dėmesio Vakaruose. Ypač daug dėmesio susilaukta po to, kai 2006 m. Harvardo universitete į pozityviosios psichologijos paskaitas užsiregistravo daugiau negu į bet kurias kitas Harvardo paskaitas tais metais – 855 studentai. Pagal studentų skaičių šios paskaitos tapo vienomis populiariausių Harvardo universiteto istorijoje.[2]

Keletas humanistinių psichologų – kurių žymiausi yra Abraham Maslow, Carl Rogers ir Erich Fromm – išplėtojo įvairių teorinių modelių ir praktinių pritaikymo būdų, kurių centre buvo žmogiškasis laimės siekimas. Neseniai įvairios laimės teorijos susilaukė paremtų tyrimais mokslinių empirinių įrodymų. Pastaraisiais metais pozityvioji psichologija pasuko įvairiomis naujomis kryptimis. Dabartiniai šios psichologijos šakos mokslininkai yra Martin Seligman,[1] Mihaly Csikszentmihalyi,[1] Ed Diener[1] Sonja Lyubomirsky,[3][4] C. R. Snyder,[1] Christopher Peterson,[1] Barbara Fredrickson,[1] Donald Clifton, Albert Bandura, Shelley Taylor, Charles S. Carver, Michael F. Scheier, Carol Dweck, Jonathan Haidt,[5] Daniel Gilbert, Barry Schwartz, Kennon Sheldon, Robert Biswas-Diener, Robert Emmons, Michael McCullough ir Phillip Zimbardo.

Istorija ir apžvalga

Pozityvioji psichologija pradėjo naują erą psichologijos moksle 1998 m., kuomet Martin Seligman, laikomas šiuolaikinio pozityviosios psichologijos judėjimo tėvu,[6] pasirinko šią psichologijos šaką kaip prioritetinę tapęs Amerikos psichologijos asociacijos prezidentu.[7] Martin Seligman tuo metu išreiškė savo įsitikinimą, kad šiuolaikinės psichologijos paradigmą reikia pakeisti: nuo negatyvios – į pozityvią, nuo ligos koncepcijos – į sveikatos koncepciją.

Terminas „pozityvioji psichologija“ pirmąsyk buvo paminėtas1954 m. Abraham Maslow knygoje „Motyvacija ir asmenybė“.[8] Seligman pažymėjo, kad pusę amžiaus klinikinės psichologijos mokslas „buvo visiškai pasinėręs į vienintelę temą – protiniai susirgimai“.[9] taip pakartodamas Maslow anksčiau išreikštas mintis.[10] Jis paragino psichologus tęsti ankstyvosios psichologijos misiją – tyrinėti, kaip vystyti žmogiškuosius talentus ir pagerinti kasdienį gyvenimą.[1]

Pirmas pozityviosios psichologijos suvažiavimas įvyko 1999 m. Pirmoji pozityviosios psichologijos tarptautinė konferencija įvyko 2002 m.[1] 2009 m. birželį įvyko pirmasis tarptautinis pozityviosios psichologijos kongresas.[11]

Istorinės šaknys

Pozityviosios psichologijos šaknys yra XX a. humanistinėje psichologijoje, kuri daugiausia dėmesio skyrė žmogaus laimės siekimui ir pasitenkinimui gyvenimu. Dar ankstyvesni šaltiniai įtakoję pozityviąją psichologiją ir nagrinėję laimės klausimus buvo filosofija ir religija.

Antikinėje Graikijoje buvo daug filosofinių mokyklų, nagrinėjusių laimės klausimą. Sokratas propagavo savęs pažinimą kaip kelią į laimę. Platono olos alegorija padarė didelę įtaką Vakarų mąstytojams, kurie manė, kad laimė slypi prasmės atradime. Aristotelis tikėjo kad laimę, jo vadinamą eudaimonios terminu, galima pasiekti racionaliu siekimu savo gyvenimą gyventi remiantis vien žmogiškosiomis dorybėmis.[1]

Laimės tyrimai

Laimės mitai

Tyrimų išvados rodo, kad nė vienas iš žemiau išvardintų pokyčių gyvenime, anot mokslininkės Sonja Lyubomirsky, nepadaro žmogaus žymiai laimingesnio ilgą laiką. Paprastai jei padaro žmogų kiek labiau laimingą kurį laiką:

  • naujas gyvenimo partneris
  • naujas darbas
  • kūdikio susilaukimas
  • svorio numetimas
  • tėvų tapimas labiau mylinčiais ir palaikančiais
  • ligos ar negalios išgydimas
  • daugiau pinigų
  • daugiau laiko[12]

Potencialas tapti laimingesniu

Pasak skirtinguose namuose užaugusių identiškų dvynių tyrimo, 50 % laimingumo lemia genai.[12][13] Dar 10 % lemia įvairios pamatuojamos gyvenimo aplinkybės, kaip socioekonominis statusas, šeimyninė padėtis, sveikata, pajamos ir t. t. Likusius 40 % lemia nežinomų faktorių kombinacija ir veiksmai, kuriuos individai sąmoningai daro norėdami tapti laimingesniais.[13] Kokie būtent veiksmai padarys žmogų labiau laimingą, labai priklauso nuo kiekvieno žmogaus. Nėra visiems tinkamo vieno būdo. Pozityvioji psichologija pateikia moksliškai patvirtintų būdų, kaip konkrečiam individui atsirinkti tuos veiksmus, kurie turi daugiausia šansų jį padaryti labiau laimingą.[12]

Ilgalaikės laimės atradimas

Tyrimai parodė, kad šie dalykai turi įtakos ilgalaikei laimei, t. y. sudaro tuos 40%, kuriuos žmogus gali kontroliuoti:

  • gerų santykių su šeima sąmoningas puoselėjimas
  • dažnas ir nuoširdus dėkingumo išreiškimas
  • dažnas mėgavimasis esamuoju momentu (nenukrypimas mintimis kur nors kitur)
  • nuoširdus paslaugumas
  • optimizmas
  • reguliarus fiziniai pratimai
  • psichologinis atsparumas nesėkmėms [12]

Laimės nauda

Su laime susijusios teigiamos emocijos ne vien yra malonios, bet ir turi daug objektyviai naudingų pasekmių. Laimingi žmonės vidutiniškai:

  • „turi daugiau draugų ir yra labiau mėgstami kitų žmonių“[12]
  • yra labiau linkę bendradarbiauti, padėti kitiems ir aukoti labdarai
  • yra kūrybiškesni
  • yra energingesni ir produktyvesni
  • yra geresni vadovai ir derybininkai
  • uždirba daugiau pinigų
  • turi geresnę imuninę sistemą
  • yra psichologiškai atsparesni nesėkmėms
  • „yra sveikesni ir ilgiau gyvena“[12]
  • labiau pasitiki savimi ir turi stipresnį savivertės jausmą
  • „būdami laimingesni yra naudingesni savo šeimoms ir visuomenei“[12]

Laimės prognozavimas

Harvado profesoriaus Daniel Gilbert ir kitų mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad žmonės dažniausiai prastai prognozuoja, kaip vienas ar kitas įvykis juos paveiks emociškai. Paprastai žmonės prognozuoja, kad numatomi konkretūs teigiami įvykiai (pvz., norimų pareigų gavimas) jiems suteiks daugiau teigiamų emocijų negu iš tikrųjų suteikia. Taip pat žmonės dažniausiai tikisi, kad neigiami įvykiai juos neigiamai emociškai paveiks labiau negu iš tikrųjų paveikia. Tai rodo, kad žmonės paprastai patys be mokymosi iš kitų žmonių patirties prastai sugeba pasirinkit kelius, kurie juos padarys laimingiausius.[14][15][16]

Adaptacija

Adaptacija pozityviojoje psichologijoje vadinamas reiškinys, kuomet žmogus palaipsniui pripranta prie naujo teigiamo ar neigiamo įvykio (pvz., atlyginimo padidinimas) ir taip žmogus sugrįžta į savo bazinį laimės lygį, kuriame buvo prieš įvykį. Adaptacija galioja daugumai dalykų: finansinės situacijos pagerėjimas ar pablogėjimas, sveikatos pokyčiai (išskyrus ypač rimtus atvejus), plastinės operacijos atlikimas ir t. t. Būtent adapaticijos reiškiniu aiškinama, kodėl ypač turtingi žmonės, anot tyrimų, yra tik šiek tiek laimingesni negu vidutines pajamas gaunantys žmonės. Aiškinama, kad žmonės pripranta prie naujų daiktų ir esamų išlaidų lygio ir esamas lygis jau nebeteikia papildomos laimės. Tokiu pačiu principu adaptacijos psichologinis mechanizmas leidžia žmogui palaipsniui priprasti ir nesijausti ilgai nelaimingu net ir pablogėjus jo gyvenimo aplinkybėms.[12][17]

Aplinkybių poveikis laimei

Kaip jau minėta, tyrimai rodo, kad aplinkybės lemia 10 % laimės. Skirtingos aplinkybės turi skirtingos įtakos laimei.[12]

Laimė ir pinigai

Stiprus ryšys tarp laimės ir pinigų egzistuoja iki tokio žmogaus pajamų lygio, kuriame patenkinami baziniai žmogaus poreikiai, tokie kaip maistas, pastogė, minimalūs kiti poreikiai.[17] Viršijus bazinių poreikių patenkinimo lygį, dėl adaptacijos proceso pinigai ilgalaikei laimei didelės įtakos nedaro. Martin Seligman tegia, kad „turtingesnėse šalyse […] papildomas turtinės padėties pagerėjimas lemia tik nereikšmingą pokytį žmonių laimei“ (54 p.).[18] Kadangi žmogus pripranta prie tam tikro turto ir išlaidų lygio, sugrįžimas į žemesnį lygį būna skausmingas, tačiau dėl psichologinio adaptacijos mechanizmo paprastai žmonės gana greitai grįžta į pradinį laimės lygį. Kai kuriais tyrimais nustatyta, kad vidutinis ypač turtingas žmogus yra tik truputį laimingesnis už vidutinį vidutiniško lygio pajamų žmogų. Viename tyrime trečdalis žmonių, turinčių virš $10 milijonų turto, teigė, kad turtai jiems atnešė daugiau problemų negu laimės.[12] [17]

  • Sistemingas tyrimas, studijavęs 22 žmones, kurie laimėjo ypač dideles sumas loterijose, parodė, kad šių 22 žmonių laimės lygis ilgainiui sugrįžo į pradinį lygį. Ilguoju laikotarpiu jie netapo laimingesni nei kiti 22 tyrimui parinkti ypač panašios situacijos, bet nelaimėję didelių sumų žmonės. (48 p.[18])

Tyrimais nustatyta, kad materializmas kaip žmogaus vertybių sistema yra viena didžiausių kliūčių tapti laimingu. Tyrimai rodo, kad materialistinių vertybių žmonės yra gerokai nelaimingesni negu labiau nematerialistinių vertybių žmonės. Šis reiškinys aiškinamas tuo, kad materialistai žymiai daugiau savo dėmesio ir laiko skiria uždirbti kuo daugiau pinigų, kad galėtų nusipirkti kuo daugiau prekių ir paslaugų. Kadangi patenkinus pagrindinius žmogaus poreikius papildomi pinigai nebeturi didelės reikšmės žmogaus laimei, materialistai skiria didžiąją dalį savo dėmesio tikslams, kurie iš esmės negali jų padaryti laimingais. Todėl gerokai mažiau laiko ir dėmesio lieka kitiems, turinčius didelės įtakos laimei, tikslams ir mintims.[19]

Laimė ir sveikata

  • „Žmonės, kuriems paralyžiuojamos abi kojos, po kelerių metų lieka tik truputį nelaimingesni negu tie, kurių neištiko paralyžius“ (48 p.[18])

Pozityvios patirties rūšys

Srautas

Srauto (angl. flow) terminas pozityviojoje psichologijoje naudojamas apibūdinti žmogaus psichologinę būseną, kuomet jis yra taip įsigilinęs į mėgstamą veiklą ir yra tiek susikaupęs, kad visiškai palieka mintis apie save, jaučia, kad kontroliuoja situaciją ir kad laikas lekia nejučiomis. Srautas yra maloni patirtis, todėl ji irgi gali padėti pasiekti tikslą (pvz., laimėti žaidimą) arba išmokti naujų įgūdžių (pvz., tapti geresniu šachmatininku).[20]

Dvasingumas

Dvasingumas pozityvioje psichologijoje yra apibūdinimas kaip siekimas surasti “kažką švento“, ką nors kas išsiskiria iš įprastinių dalykų ir yra vertas didelės pagarbos. Dvasingumas gali būti praktikuojamas ne vien per tradicines religijas, bet ir per kitus nereliginius judėjimus ar veiklą, siekiančią tikslų, kurie suvokiami kaip verti didelės pagarbos. Tyrimai rodo, kad praktikuojantys dvasingumą žmonės, papratai yra geresnės sveikatos, rečiau kenčia nuo alkoholinės ar narkotinės priklausomybės, rečiau turi santuokos problemų, yra geresni tėvai ir geriau fiziškai bei psichologiškai susitvarko su problemomis.[20]

Stiprybės ir dorybės

Charakterio dorybių ir stiprybių (CDS) žinyno sukūrimas buvo pirmas kartas kai mokslinė bendruomenė identifikavo ir suklasifikavo žmogaus teigiamas psichologines savybes. Panašiai kaip ir bendrosios psichologijos Psichikos sutrikimų diagnostinis ir statistinis žinynas, CDS žinynas atlieka teorinio pagrindo funkciją, kuomet ieškoma praktinių pozityviosios psichologijos pritaikymo sprendimų. CDS žinynas išskiria 6 dorybių (angl. virtues) klases (vadinamas esminėmis dorybėmis). Šias 6 dorybių klases sudaro 24 skaitiškai (skaičiais) išmatuojamos charakterio stiprybės.[21]

Charakterio dorybių ir stiprybių žinyno sudarymas buvo atliktas remiantis prielaida, kad identifikuotos 24 stiprybės yra laikomos teigiamomis žmogaus būdo savybėmis absoliučioje daugumoje pasaulio kultūrų. Turima mokslinių įrodymų, kad šių stiprybių puoselėjimas ir naudojimasis jomis leidžia žmogui būti laimingesniu.[22]

CDS žinynas dorybes ir stiprybes suskirsto į šias kategorijas:

  1. Išmintis ir išmanymas (angl. wisdom and knowledge): kūrybiškumas, smalsumas, atvirumas idėjoms (angl. open-mindedness), aistra mokytis, įžvalgumas (angl. perspective) ir novatoriškumas
  2. Narsa (angl. courage): drąsa (angl. bravery), atkaklumas, sąžiningumas (angl. integrity), energingumas (angl. vitality)
  3. Humaniškumas: meilė, dorumas, socialinis intelektas
  4. Teisingumas (angl. justice): pilietiškumas, nešališkumas (angl. fairness), lyderystė
  5. Santūrumas (angl. temperance): atlaidumas ir gailestingumas, kuklumas ir nuolankumas (angl. humility), apdairumas (angl. prudence) ir savikontrolė
  6. Transcendencija (angl. transcendence): grožio ir meistriškumo vertinimas (angl. appreciation of beauty and excellence), dėkingumas, viltis, humoras, dvasingumas

Vienas iš pozityviosios psichologijos taikymo būdų yra išsiaiškinti, kokios yra žmogaus stiprybės ir tų stiprybių puoselėjimas bei naudojimasis jomis kuo dažniau. Terapijos specialistai, ugdantieji vadovai (angl. coaches), konsultantai ir psichologai naudoja šį pozityviosios psichologijos taikymo būdą, kad padėtų žmonėms „plėsti ir kurti“ įvairias savo gyvenimo sferas ir taip padėti jiems tapti laimingesniais.

Apie pozityviosios psichologijos dorybes ir stiprybes ir kaip jas puoselėti galima išmokti ir iš filmų. Tai aprašoma Ryan Niemec iš VIA Institute of Character Archyvuota kopija 2010-01-11 iš Wayback Machine projekto. [23] ir Danny Wedding iš Misūrio mentalinės sveikatos instituto [24] neseniai išleistoje knygoje „Positive psychology at the movies: using films to build virtues and character strengths“ Archyvuota kopija 2014-04-07 iš Wayback Machine projekto..[25]

Kiti atradimai

Atsvėrimo efektas

Straipsnyje „Pozityviųjų emocijų atsvėrimo efektas“ Barbara Fredrickson su kolegomis argumentuotai įrodinėja, kad teigiamos pozityvios emocijos atsveria negatyvių emocijų poveikį kraujotakos sistemai, t. y. sukelia atvėrimo efektą (angl. „the undoing effect“). Kuomet žmonės patiria stresą, pagreitėja jų širdies ritmas, pakyla cukraus lygis kraujyje, imuninė sistema susilpnėja. Šie ir kiti pokyčiai organizme įvyksta tam, kad žmogus galėtu imtis greitų ir intensyvių veiksmų iškilusiai grėsmei pašalinti. Tai yra natūralūs biologiniai procesai reikalingi išlikimui. Visgi, netgi tada, kai stresą sukelianti situacija pašalinama, o minėti organizmo pokyčiai pernelyg ilgai nenuslūgsta, ilgainiui tai tampa labai svarbia sveikatos problemų, tokių kaip vainikinė širdies liga, priežastimi.[19] Tai lemia trumpesnę vidutinę gyvenimo trukmę.[26] 1500 žmonių tyrimas Kalifornijoje parodė, kad vaikai, kurių tėvai išsiskyrė anksčiau negu vaikams sukako 21 metai, gyveno vidutiniškai 4 metais trumpiau negu tie vaikai už likusius tyrimo dalyvius. Psichologai šį skirtumą aiškina ilgalaikio streso, kurį vaikai patyrė dėl intensyvaus tėvų konfliktavimo, poveikiu.[27]

Ir laboratorijos tyrimai, ir žmonių apklausos rodo, kad teigiamos emocijos žmonėms, kurie buvo paveikti streso, leidžia sugrįžti į normalią fiziologinę būseną. Šios išvados, rodo, kad teigiamos emocijos daro žmones sveikesnius bei didiną ilgaamžiškumą.[26]

„Plėsk ir kurk“

Teorija, vadinama „plėsk ir kurk“ (angl. „broaden and build“), teigia, kad pozityvios emocijos (pvz., laimė, susidomėjimas)[28] skatina žmones plėsti pažinimo ribas, skatina žmogų mąstyti bei elgtis įvairiais bei dar neišmėgintais būdais. Todėl pozityvias emocijas galima laikyti resursais, kurie vėliau virsta naujais įgūdžiais, naujom žiniom arba nuveiktais darbais. Pavyzdžiui, smalsumas ir susidomėjimas medicina virsta naudingomis žiniomis apie sveikatą, malonūs pokalbiai su nepažįstamais žmonėmis dažnai virsta draugyste, o vaikiškas fizinis žaidimas virsta stipresniu bei sveikesniu kūnu ir geresne koordinacija. Taip pozityvios emocijos duoda visiškai priešingą efektą negu negatyvios emocijos, kurios žmogų skatina mąstyti siaurai, apie konkrečią problemą, kurią reikia spręsti. Tokia reakcija vadinama „bėk arba kovok“. Kuomet žmogui iškilusi grėsmė jo išlikimui, negatyvios emocijos ir jų sukeliama „bėk arba kovok“ reakcija yra absoliučiai reikalingos, kad žmogus galėtų susikoncentruoti, mąstyti siauriai apie konkrečią grėsmę. Tačiau jeigu žmogus didelę savo gyvenimo dalį praleidžia vedamas neigiamų emocijų, tai labai apriboja jo galimybes „plėsti ir kurti“.[28]

Įgytas optimizmas

Įgytas optimizmas yra įprotis žmogaus nesėkmių priežastimis įvardinti tas priežastis kurios yra 1) išorinės (dėl kažkieno kito kaltės), 2) laikinos ir 3) sietinos tik su konkrečia situacija (neturėsiančios įtakos kitose). Optimistiškas žmogus, priešingai, dažniau tiki, kad sėkmingas įvykis 1) nutiko dėl paties žmogaus nuopelnų, kad 2) to įvykio priežastys nėra trumpalaikės (turės teigiamos įtakos dar ilgai) ir kad 3) įvykis turės teigiamą įtaką ir kitoms jo gyvenimo sritims. Atrasta, kad optimistai vidutiniškai pasiekia geresnių rezultatų įvairioje veikloje (darbe, sporte, akademinėje srityje), dažniau mėgaujasi gerais santykiais su kitais žmonėmis, geriau susitvarko su iškilusiomis problemomis, rečiau serga depresija, yra geresnės sveikatos ir vidutiniškai 8-9 metus ilgiau gyvena. Optimizmą kaip įprotį galimą įgyti praktikuojant Martin Seligman sukurtą metodiką.[29]

Įgytas optmizmas yra priešingas reiškinys įgytam bejėgiškumui, žmogaus psichologinei būsenai, kuomet jis netiki, kad gali apksritai ką nors pakeisti ir padėti sau. Įgytas bejėgiškumas taip pat buvo atrastas ir ištyrinėtas Martin Seligman.

Išnašos

  1. ↑ 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 1,10 1,11 Compton, William C (2005). „1“. An Introduction to Positive Psychology. Wadsworth Publishing. pp. 1–22. ISBN 0-534-64453-8.
  2. ↑ Ben-Shahar, Tal (2007) „Happier – Learn the Secrets to Daily Joy and Lasting Fulfillment“, First Edition, McGraw-Hill Co.
  3. ↑ http://www.faculty.ucr.edu/~sonja/ppl.html Archyvuota kopija 2011-08-08 iš Wayback Machine projekto.
  4. ↑ http://www.authentichappiness.sas.upenn.edu/newsletter.aspx?id=70
  5. ↑ Ong, Anthony D. and Van Dulmen, Manfred H.M. (2006). Oxford Handbook of Methods in Positive Psychology. Oxford University Press U.S.
  6. ↑ Goldberg, Carey. "Harvard’s crowded course to happiness. " The Boston Globe. March 10, 2006.
  7. ↑ Time Magazine’s cover story in the special issue on „The Science of Happiness“, 2005 Archyvuota kopija 2006-07-11 iš Wayback Machine projekto.
  8. ↑ The last chapter is entitled „Toward a Positive Psychology“.
  9. ↑ Seligman, Martin E.P. (2002). Authentic Happiness: Using the New Positive Psychology to Realize Your Potential for Lasting Fulfillment. New York: Simon and Schuster. p. xi. ISBN 0-7432-2297-0.
  10. ↑ "The science of psychology has been far more successful on the negative than on the positive side. It has revealed to us much about man’s shortcomings, his illness, his sins, but little about his potentialities, his virtues, his achievable aspirations, or his full psychological height. It is as if psychology has voluntarily restricted itself to only half its rightful jurisdiction, than the darker, meaner half. " (Maslow, Motivation and Psychology, p. 354).
  11. ↑ Reuters, Jun 18, 2009: First World Congress on Positive Psychology Kicks Off Today With Talks by Two of the World’s Most Renowned Psychologists Archyvuota kopija 2012-09-08 iš archive.today
  12. ↑ 12,00 12,01 12,02 12,03 12,04 12,05 12,06 12,07 12,08 12,09 Lyubomirsky, Sonja (2007) „The how of happiness“, Penguin Press HC
  13. ↑ 13,0 13,1 Sonja Lyubomirsky, David Schkade and Kennon M. Sheldon, "Pursuing Happiness: The Architecture of Sustainable Change, " Review of General Psychology, Vol. 9, No. 2, 111–131, 2005
  14. ↑ http://www.ted.com/talks/lang/eng/dan_gilbert_researches_happiness.html Archyvuota kopija 2010-07-28 iš Wayback Machine projekto.
  15. ↑ http://www.ted.com/talks/lang/eng/dan_gilbert_asks_why_are_we_happy.html Archyvuota kopija 2010-08-20 iš Wayback Machine projekto.
  16. ↑ Gilbert, Daniel (2006) „Stumbling happiness“, 1 edition, Knopf
  17. ↑ 17,0 17,1 17,2 Biswas-Diener, Robert & Diener, Ed (2008) ”Happiness: unlocking the mysteries of psychological wealth”, Wiley-Blackwell
  18. ↑ 18,0 18,1 18,2 Seligman, Martin E.P. (2002). Authentic Happiness: Using the New Positive Psychology to Realize Your Potential for Lasting Fulfillment. New York: Simon and Schuster. pp. 275. ISBN 0-7432-2297-0.
  19. ↑ 19,0 19,1 http://www.ted.com/talks/lang/eng/nancy_etcoff_on_happiness_and_why_we_want_it.html Archyvuota kopija 2010-07-06 iš Wayback Machine projekto.
  20. ↑ 20,0 20,1 Snyder, C.R. & Lopez, Shane J. (2007), "11", Positive Psychology, Sage Publications, Inc., ISBN 076192633X 
  21. ↑ Peterson, Christopher; Seligman, Martin E.P. (2004). Character strengths and virtues: A handbook and classification. Oxford: Oxford University Press. ISBN 0-19-516701-5.
  22. ↑ Peterson, Christopher & Seligman, Martin E.P. (2004). Character strengths and virtues: A handbook and classification. Oxford: Oxford University Press. p. 51. ISBN 0-19-516701-5.
  23. ↑ www.viacharacter.org
  24. ↑ www.mimh.edu
  25. ↑ Niemiec, Ryan & Wedding, Danny (2008). Positive Psychology at the Movies: Using Films to Build Virtues and Character Strengths. Cambridge, MA: Hogrefe. ISBN 978-0-88937-352-5.
  26. ↑ 26,0 26,1 Fredrickson, B. L., Mancuso, R. A., Branigan, C., & Tugade, M. M. (2000). "The undoing effect of positive emotions, " Motivation and Emotion. 24, 237–258. Archyvuota kopija 2011-07-14 iš Wayback Machine projekto.
  27. ↑ To find out how social stresses: Howard S. Friedman et. al., „Psychological and Behavioral Predictors of Longetivity“, American Psychologist, Vol. 50 (1995), pp 69-78
  28. ↑ 28,0 28,1 Compton, William C (2005). „2“. An Introduction to Positive Psychology. Wadsworth Publishing. pp. 23–40. ISBN 0-534-64453-8.
  29. ↑ Snyder, C.R. & Lopez, Shane J. (2007), "9", Positive Psychology, Sage Publications, Inc., ISBN 076192633X 

Straipsniai spaudoje (lietuvių k.)

Video prezentacijos iš TED (anglų k.)

Kitos nuorodos (anglų k.)
Kembali kehalaman sebelumnya