Ankstyvesnė forma *Pugačiai, o paskui vietovardis sulietuvintas pagal žodį pū́ti (pū̃va). Atsiradęs iš Pietų Lietuvoje dažnos pavardės Pugãčius, Pugačiáuskas, Pugačáuskas. Ji kilusi iš blrs., rus. ir ukr. asmenvardžio Пугач (← „apuokas“).[2]
Geografija
Parduotuvė ir ryšio bokštas 2006 m.Pėsčiųjų tiltas per Merkį„Beždžionių“ tiltas Puvočiuose.
Pro kaimą teka Merkys, šis kaimas išsidėstęs kairiajame upės krante (kitame upės krante yra Merkinės Puvočiai). Vakariniame kaimo gale į Merkį įteka Skroblaus, rytiniame pakraštyje – Grūdos upeliai. Netoli Puvočių Merkyje yra išniręs didelis, pusiau perskeltas riedulys – Perkūno akmuo. Girininkijos miške auga 2 drevėtos pušys.
Nusileidus nuo kalno, teka Merkys. Ant upės kranto yra veikianti hidrometeorologinė stotis. Ten, kur Grūda įteka į Merkį, įrengta didelė stovyklavietė turistams, taip pat joje vyksta kaimo šventės. Netoli stovyklavietės yra vienintelis Puvočių medinis lieptas, vadinamas „Beždžionių tiltu“. Juo gyventojai gali persikelti į dešinįjį Merkio krantą, kuriame taip pat yra 8 sodybų Puvočių kaimas, gyventojų vadintas Anuliškiais. Seniau, kol nebuvo liepto, vasarą žmones perkeldavo valtimis.
Istorija
XX a. pirmoje pusėje (carinės Rusijos laikais) Puvočių kaime veikė plytų gamykla – vadinamoji „ciegelnia“. Puvočiuose gamindavo atsparias plytas, kurias pardavinėdavo daugiausia lenkų okupacijos metais.
Tarpukaryje Merkiu buvo nustatyta Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija. Demarkacinė siena perskyrė Puvočių kaimą (didžioji dalis buvo okupuota Lenkijos) ir jo gyventojų žemes. Jaskelevičių rekvizuotoje sodyboje buvo įkurta lenkų pasienio užkarda, kontroliavusi judėjimą tiltu per Merkį. Prie tilto buvo įkurtas kontrolės punktas, siekiant palengvinti perskirto kaimo gyventojų judėjimą lauko darbų metu. Abiejų pusių neremontuojamas tiltas ilgainiui sunyko, liko tik poliai. Šio tilto išnykimas ilgainiui nuo Puvočių atribojo Anuliškes ir trauką į Merkinę, buvusį valsčiaus centrą. 1944 m. gruodžio 16 d. nuo sovietinių karių siautėjimo žuvo Puvočių kaimo gyventojai Tamulevičius, Kudarauskas, Bulonas, Glavickas, Jovaišis ir dar keletas vyrų.
Kryžius prie sodybosPerkūno akmuo Merkyje ties PuvočiaisRėva Merkyje netoli Puvočių
Puvočių kaimas nuo seno laikomas etnografiniu, jame kalbama vietine dzūkų tarme, išlikę daugelis girinių dzūkų apeigų ir papročių. Moterys audžia, moko rankdarbių, kepa duoną ir gamina dar daug tradicinių dzūkų patiekalų. Šiame kaime veikia garsus Lietuvoje etnografinis ansamblis, kuriame dainuoja aštuonios moterys.
.jpg)
.jpg)
