Regionas

Regionas – teritorija, turinti tam tikrus bendrus bruožus (ūkinius, geografinius, kultūrinius). Regionas yra pagrindinis regioninės geografijos tyrimo objektas.

Skirtingai nuo miestų, valstybių, šalių ir kt. teritorinių vienetų, kurie turi apibrėžtas ribas, regionas yra apibrėžiamas laisvai. Funkciškai padalinimas į regionus visada yra susijęs su tam tikru tikslu ar pagrindiniu aspektu: lemiantys gali būti gamtiniai – geografiniai, kultūriniai – istoriniai, ekologiniai, socialiniai ir ekonominiai aspektai arba jų kombinacijos. Taip, pvz., ekonominiai regionai apibrėžiami visų pirma iš socioekonominės perspektyvos, turint tikslą geriau išnaudoti pridėtinės vertės kūrimo potencialą ir kurti darbo vietas. Skirstymo į regionus principas lemia kuris aspektas laikomas lemiamu.

Centrinės vyriausybės kuriami vienetai, siekiant vykdyti regioninę politiką. Tokio tipo regionai kuriami netgi labai centralizuotose valstybėse. Lietuvoje tokio tipo regionais galima laikyti apskritis.

Regionais vadinami administraciniai vienetai, pvz., Prancūzijos regionai, Belgijos regionai, Italijos regionai yra nustatomi politiniais sprendimais. Valstybių administracinio suskirstymo principus ir vienetus nagrinėja politinė geografija.

Be jų yra ir įvairūs statistiniai regionai, pvz., Europos Sąjungos NUTS regionai.

Šio tipo regionai apibrėžiami naudojant geomorfologinius, geologinius, hidrologinius ir dirvotyros kriterijus. Tokio tipo regionai gali būti persidengiantys, jie yra fizinės geografijos ir jos disciplinų tyrimo objekas. Tokie regionai gali būti tiriami ir kitais aspektais, pvz., apgyvendinimo istorija (gyventojų geografija), susisiekimo aspektai (susisiekimo geografija), nagrinėjami gamtos apsaugos ir turizmo (turizmo geografija) tikslais.

Pavyzdžiai:

• Didžioji stepė
• Sahelis
• Amazonija

Istoriniai – kultūriniai regionai atspindi tam tikrus istoriškai svarbius įvykius. Taip tiriant neolito revoliuciją naudojamos Levanto ir Derlingojo pusmėnulio sąvokos.

Regionai gali būti apibrėžiami ir remiantis tokiais sociokultūriniais kriterijais kaip kalba, dialektas, religija ar net regioninė virtuvė (kultūrinė geografija). Tokio pobūdžio regionų pavyzdžiai: Artimieji Rytai, Sinosfera, Mesopotamija, Persija. Žvelgiant iš ekonomikos istorijos perspektyvos galima apibrėžti pasaulio regionus pagal pinigų sistemas, prekybos kelius, ekonominę pažangą ir pan.

Juos vienija ekonominiai kriterijai, tokie kaip industrializacija, urbanizacija, atskirų ekonomikos šakų išsivystymas. Jie dažnai atitinka administracinius regionus valstybės viduje. Globalizacijos įtakoje formuojasi ir tarpvalstybiniai ekonominiai regionai.