Share to: share facebook share twitter share wa share telegram print page

Rodūnia

Rodūnia
bltr. Радунь, rus. Радунь
            
Rodūnios bažnyčia
Rodūnia
Rodūnia
54°02′56″š. pl. 24°59′53″r. ilg. / 54.049°š. pl. 24.998°r. ilg. / 54.049; 24.998 (Rodūnia)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Gardino sritis Gardino sritis
Rajonas Varanavo rajonas
Gyventojų (2022) 2 157
Vikiteka Rodūnia

Ródūnia[1] (arba Rodūnė; bltr. Радунь, rus. Радунь) – miesto tipo gyvenvietė vakarų Baltarusijoje, prie Rodūnios upės, 20 km į pietus nuo Eišiškių ir 30 km į šiaurės vakarus nuo Lydos. Yra Rožinio Dievo Motinos bažnyčia (1929–1933 m.), Ješiva „Hafetz Chaim“ (pastatyta 1882 m.), XV a. žydų kapinės. Rodūnioje yra vidurinė mokykla, pradinė mokykla, prieglauda, vaikų darželis, kultūros namai, biblioteka, Rodūnios kraštotyros, turizmo ir ekologijos centras, vaikų dailės mokykla, ligoninė, bankas. Šiaurės vakaruose eina Baltarusijos valstybės siena su Lietuva.

Bankas Rodūnioje

Etimologija

Rodūnios vardas kildinamas iš slaviško asmenvardžio Radun (< Radisław; plg. Lenkijos vietovardžiai Raduń, Radonia, Radoń ir kt.).[2]

Istorija

Pirmą kartą minima 1217 m. (kitais duomenimis – 1387 m. Ldk Jogailos laiške kaip parapijos centras).[3] XIV–XVII a. prie Rodūnios buvo pilis, 1440 m. ir 1569 m. minimas dvaras. 1538 m. miestelyje buvo 7 gatvės, turgavietė, 11 smuklių, 210 krikščionių namų (žydų tada Rodūnioje dar nebuvo).[4] 1556 m. pastatyta pirmoji bažnyčia. 1649 m. suteikta Magdeburgo teisė.

1866 m. Rodūnioje buvo 91 sodyba ir 869 gyventojai, iš jų du trečdaliai žydų.[4] Rusijos imperijoje Rodūnia buvo didelis žydų centras – Mek Tora (tai yra vieta, kur yra daug žydų, žinančių Torą).[5] XIX a. buvo miestelis, Lydos apskrities Rodūnios valsčiaus centras.[6]

1920 m. Rodūnią buvo užėmusi Lietuvos kariuomenė, miestelyje buvo įsikūręs Pirmojo pėstininkų pulko štabas.[4] 1920–1939 m. priklausė Lenkijai, 1939 m. užimta Sovietų Sąjungos, prijungta prie Baltarusijos TSR. 1940–1962 m. buvo Rodūnios rajono centras. Nuo 1958 m. – miesto tipo gyvenvietė[7], nuo 1962 m. įtraukta į Gardino srities Varanavo rajoną.

  • Sinagoga apie 1920-29 m.
    Sinagoga apie 1920-29 m.
  • Rabino laidotuvės 1933 m.
    Rabino laidotuvės 1933 m.
  • Turgaus diena (iki 1939 m.)
    Turgaus diena (iki 1939 m.)
  • Miestelio aikštė tarpukaryje
    Miestelio aikštė tarpukaryje

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1866 m. ir 2022 m.
1866 m. 1881 m. 1897 m.sur. 1905 m.[8] 1921 m.[9] 1959 m.sur. 1970 m.sur.
869 1 526 1 621 1 394 1 254 3 911 2 168
1979 m.sur. 1989 m.sur. 2006 m. 2009 m.[10] 2019 m. 2022 m. -
2 560 2 798 2 857 2 673 2 302 2 157 -

Lietuviai

1915 m. Rodūnios parapijoje buvo 9338 lietuviai. XX a. 2-ojoje pusėje vietos šnektą – pietų aukštaičių (vakarų dzūkų) – tyrė kalbininkai ir tautosakininkai, buvo rengiama lietuvių ir baltarusių mokslininkų ekspedicija.[11]

Nuo seno Rodūnioje ir jos apylinkėse (Pelesa ir kiti aplinkiniai kaimai) buvo kalbama lietuvių kalba (pietų aukštaičių patarme). Rodūnios-Žirmūnų šnektą tyrinėjo švedų kalbininkas Olafas Brokas. Rodūnios ir Pelesos apylinkėse žodis „mėnuo“ vadinamas dievaičiu.

Aplink Rodūnią buvo apsistojusi prūsų gentis bartai, pralaimėję Didįjį prūsų sukilimą.

Ekonomika

Didžioji dalis darbingo amžiaus gyventojų dirba paslaugų ir socialiniame sektoriuose. Apie 6 proc. darbingo amžiaus gyventojų dirba žemės ūkio gamybos kooperatyvuose „Radunsky“ ir „Dociški“, kurie specializuojasi jautienos ir kiaulienos gamyboje. 2006 m. Rodūnioje buvo tik viena pramonės įmonė – „Lidapiščekoncentraty“ bendrovė (daržovių džiovinimas).[12]

Gyvenvietės teritorijoje yra Varanavo rajono vartotojų draugijos Rodūnios filialas „Kooptorg“, Varanavo rajono būsto ir komunalinių paslaugų įmonės būstų ir komunalinių paslaugų skyrius, respublikinės unitarinės įmonės „Grodnoenergo“ gamybos skyriaus „Lydos elektros tinklai“ Varanavo rajono elektros tinklų skyrius. Žaliavų bazė – durpės, žvyras, molis.

Žymūs žmonės

  • Izraelis Meir Cohen (1838–1933) – rabinas, halachistas ir moralistas; dvasinis Lenkijos ir Rusijos žydų lyderis.

Šaltiniai

  1. ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  2. ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 279
  3. ↑ Kazimieras Garšva, Rodūnia, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2019-02-04. Nuoroda tikrinta 2020-08-30.
  4. ↑ 4,0 4,1 4,2 Bronius Kviklys, „Mūsų Lietuva“, t. 1, p. 291. Bostonas, Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964 m.
  5. ↑ Сайт 9-го канала, Яков Рабкин: «С чего начинается родина?»
  6. ↑ Raduń (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 450 psl. (lenk.)
  7. ↑ О преобразовании деревни Радунь Радунского района Гродненской области в городской поселок. Указ Президиума Верховного Совета Республики Беларусь от 30 апреля 1958 г. Archyvuota kopija 2009-06-27 iš Wayback Machine projekto.
  8. ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  9. ↑ Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.
  10. ↑ Belarus. All places: 2009, 2019 censuses. Гродненская область/Гродзенская вобласць – pop-stat.mashke.org.
  11. ↑ Rodūnia. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 726
  12. ↑ Общая характеристика городского посёлка Радунь

Nuorodos
Kembali kehalaman sebelumnya