Rugsėjo 25

Rugsėjo 25 yra 268-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 269-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 97 dienos.

Vaigintas – Ramvydė – Kleopas – Aurelija

• 1315 – prasidėjo Kristmemelio mūšis (tęsėsi iki spalio 11 d.);
• 1924 – Veisiejų gaisro metu sudegė didesnė šio miestelio dalis.
• 1936 – sudužo Lietuvos Karo aviacijos naikintuvas Fiat CR.20 (Nr. 32), pilotuojamas leitenanto Antano Skaržinsko. Pilotas žuvo;^[1]
• 1989 – LTSR Aukščiausioji Taryba paskelbė, kad 1940 m. Lietuvos prijungimas prie SSRS buvo neteisėtas.

• 1879 m. – Kleopas Gaigalis, Lietuvos radiotechnikas (m. 1957 m.).^[2]
• 1898 m. – Juozas Audėnas, Lietuvos pasipriešinimo okupaciniams režimams veikėjas, ekonomistas (m. 1982 m.).^[3]
• 1899 m. – Izidorius Eduardas Kraunaitis, Lietuvos karinis veikėjas, Generalinio štabo pulkininkas (m. 1964 m.).^[4]
• 1906 m. – Kazys Inčiūra, Lietuvos rašytojas, poetas, aktorius, dramaturgas, prozininkas, operų libretų autorius, vertėjas, radijo diktorius, skaitovas (m. 1974 m.).
• 1907 m. – Napoleonas Nakas, aktorius (m. 1970 m.).
• 1916 m. – Irena Eidrigevičiūtė-Sprindienė, lietuvių baleto artistė, choreografė (m. 1995 m.).
• 1922 m. – Vincas Kadis, mitybos biochemikas ir mikrobiologas.
• 1927 m. – Julija Blėdytė-Stepankienė, Lietuvos teatro aktorė, režisierė.
• 1929 m. – Romualdas Urnikas, buvęs Lietuvos futbolininkas (m. 2024 m.).
• 1931 m. – Ona Kondratienė-Zinkevičiūtė, Lietuvos geologė, habilituota fizinių mokslų daktarė.^[5]
• 1933 m. – Nikolajus Medvedevas, Lietuvos politinis veikėjas.
• 1934 m. – Gervydas Dienys, Lietuvos chemikas organikas ir biochemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1936 m. – Mykolas Argordas Kostka, pedagogas, Lietuvos ir Šiaulių miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1937 m. – Raimundas Samulevičius, dramaturgas, prozininkas. Dailininko Antano Samuolio sūnėnas, tautodailininkės Stasės Samulevičienės sūnus (m. 1981 m.).
• 1939 m. – Vytenis Vasyliūnas, vargonininkas virtuozas, pianistas, geofizikas. Žinomo smuikininko ir pedagogo Izidoriaus Vasyliūno ir muzikos žurnalistės Elenos Jonušaitės-Vasyliūnienės sūnus.
• 1943 m. – Nijolė Giedraitytė-Gulbinienė, Lietuvos muziejininkė, agrarinių mokslų daktarė.
• 1948 m. – Janina Matekonytė – Antanėlienė, lietuvių teatro ir kino aktorė. Vyras – kompozitorius Kęstutis Antanėlis.
• 1950 m. – Laimutis Urbanavičius, vadybininkas, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m. – Arvydas Markauskas, Lietuvos dainininkas (baritonas).
• 1952 m. – Pranas Jaciunskas, vadybininkas, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1956 m. – Irena Nekrašienė, gydytoja, Lietuvos ir Plungės rajono politinė veikėja.
• 1957 m. – Eugenijus Svetikas, Lietuvos archeologas, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1959 m. – Vilhelminas Kuzmickas, Lietuvos ir Zarasų rajono profsąjungų, politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m. – Jurga Motiejūnaitė, Lietuvos botanikė, biomedicinos mokslų daktarė.
• 1962 m. – Ričardas Sokas, pianistas, vargonininkas, pedagogas, chorvedys.
• 1967 m. – Andrius Bialobžeskis, Lietuvos aktorius.
• 1970 m.:
  • Jolita Vaickienė, Lietuvos ir Kretingos rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Jonas Čekuolis, Lietuvos politinis veikėjas.
  • Erlandas Galaguz, inžinierius, Lietuvos ir Visagino savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Rasa Polikevičiūtė, dviratininkė, 2001 m. pasaulio plento čempionato grupinių lenktynių čempionė, 1997 International Women’s Challenge nugalėtoja.
• 1975 m. – Matas Petrikas, elektroninės muzikos prodiuseris. Taip pat žinomas kaip Matisse.

• 1943 m. – Juozas Monkus-Monkevičius, aktorius (g. 1909 m.).
• 1963 m. – Jonas Mikutavičius, vargonininkas ir chorvedys (g. 1872 m.).
• 1966 m. – Jonas Martynas Laurinaitis, kalbininkas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas (g. 1894 m.).
• 1968 m. – Viktoras Dineika, Lietuvos teatro aktorius, režisierius (g. 1900 m.).
• 1986 m. – Emilija Platušaitė, aktorė (g. 1906 m.).
• 2021 m. – Leonardas Gutauskas, Lietuvos rašytojas, tapytojas (g. 1938 m.).^[6]
• 2022 m. – Leonidas Šumskis, Lietuvos ir Rusijos estrados dainininkas (g. 1945 m.).^[7]

• 70 – sugriauta Jeruzalė (Pirmasis Judėjos karas).
• 275 – Romos Senatas paskutinį kartą išrinko imperatorių. Juo tapo 75 metų Markas Klaudijus Tacitas.^[8]
• 1066 – Stamfordo tilto mūšyje į Angliją įsiveržusio Norvegijos karaliaus Haraldo Hardrados kariuomenė buvo sumušta Anglijos karaliaus Haraldo II.^[9]
• 1237 – Anglija ir Škotija pasirašė Jorko sutartį, pagal kurią nustatyta šių valstybių siena.
• 1396 – Osmanų imperatorius Bajezidas I ir jo sąjungininkas Serbijos valdovas Stefanas Lazarevičius sumušė krikščionių armiją Nikopolio mūšyje.
• 1493 – Kristoforas Kolumbas išvyko į antrąją kelionę į Ameriką.
• 1513 – ispanų tyrinėtojas Vasco Núñez de Balboa pasiekė Ramiojo vandenyno pakrantę.
• 1555 – pasirašyta Ausburgo religinė taika tarp imperatoriaus Karolio V ir Šmalkaldų Lygos.
• 1572 – Rudolfas Habsburgas karūnuotas Šventosios Romos imperijos imperatoriumi Rudolfu II.
• 1609 – sudaryta Altmarko sutartis tarp Lenkijos karaliaus Zigmanto Vazos ir Švedijos karaliaus Gustavo II Adolfo.
• 1632 – įkurtas Jakutskas.
• 1775 – Amerikos revoliucija: Ethan Allen pasidavė britų pajėgoms po nesėkmingo bandymo užimti Monrealį.
• 1789 – Rusijos kariuomenė užėmė Hadžibėjaus tvirtovę (Odesa)
• 1789 – JAV kongresas priėmė dešimt JAV konstitucijos pataisų, kurios žinomos kaip teisių bilis.
• 1818 – britų gydytojas Džeimsas Blandelis (angl. James Blundell) atliko pirmą pasaulyje sėkmingą kraujo perpylimo operaciją
• 1890 – JAV Kongresas įkūrė Sekvojų nacionalinį parką.
• 1915 – Pirmasis pasaulinis karas: prasidėjo Antrasis Šampanės mūšis (pareikalavęs daugiausia aukų Prancūzijos istorijoje – apie 22591 žuvęs karys).
• 1944 – Antrasis pasaulinis karas: Market Garden operacijos pabaiga (britų pralaimėjimas).
• 1962 – formaliai paskelbta Alžyro Liaudies Demokratinė Respublika. Laikinosios vyriausybės prezidentu išrinktas Abasas Farchatas.
• 1962 – prasidėjo Šiaurės Jemeno pilietinis karas, kai Abdullah al-Sallal nuvertė neseniai karūnuotą Imam al-Badr ir paskelbė savo vadovaujamą Jemeno respubliką.
• 1964 – prasidėjo Mozambiko nepriklausomybės karas prieš Portugaliją.
• 1974 – žurnale „Science“ paskelbti tyrimų duomenys apie tai, kad aerozoliai skatina ozono sluoksnio irimą.
• 1981 – į Jungtinių Tautų Organizaciją įstojo Belizas.
• 1996 – Airijoje uždarytas paskutinis Magdelenos prieglobstis.
• 2003 – 8,3 balo pagal Richterio skalę Hokaido žemės drebėjimas
• 2017 – įvyko Irako Kurdistano nepriklausomybės referendumas.

• 1358 m. – Ashikaga Yoshimitsu, Japonijos šiogūnas (m. 1408 m.).

• 1744 m. – Frydrichas Vilhelmas II, nuo 1786 m. rugpjūčio 17 d. iki mirties – Šventosios Romos imperijos kurfiurstas ir Prūsijos karalius (m. 1797 m.).
• 1866 m. – Thomas Hunt Morgan, 1933 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[10] (m. 1945 m.).
• 1869 m. – Rudolfas Otas, vokiečių liuteronų teologas, lyginamosios religijotyros specialistas (m. 1937 m.).
• 1896 m. – Alesandras Pertinis, 7-asis Italijos prezidentas, valdęs šalį nuo 1978 m. liepos 9-osios iki birželio 29-osios. Priklausė Italijos socialistų partijai, po Antrojo pasaulinio karo iki 1946-ųjų buvo jos generaliniu sekretoriumi. Buvo ateistas (m. 1990 m.).
• 1897 m. – William Faulkner, JAV rašytojas, prozaikas, 1949 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija (m. 1962 m.).
• 1903 m. – Markas Rotko, latvių kilmės JAV dailininkas^[11] (m. 1970 m.).
• 1906 m. – Dmitrijus Šostakovičius, rusų kompozitorius^[12] (m. 1975 m.).
• 1932 m. – Glenas Guldas, Kanados pianistas^[13] (m. 1982 m.).
• 1938 m. – Alfredas Bamesbergeris, vokiečių kalbininkas, baltistas.
• 1944 m. – Michael Douglas, JAV aktorius ir prodiuseris.
• 1952 m. – Christopher D’Olier Reeve, JAV aktorius, prodiuseris, režisierius ir rašytojas. Išgarsėjo atlikdamas pagrindinį vaidmenį filme Superman (m. 2004 m.).
• 1955 m. – Dainis Ivans, filologas, žurnalistas, Latvijos visuomenės ir politinis veikėjas.
• 1964 m. – Karlosas Ruisas Safonas, ispanų rašytojas (m. 2020 m.).
• 1965 m. – Scottie Maurice Pippen, buvęs NBA krepšininkas, šešis kartus NBA čempionas. Labiausiai yra įsimintina jo partnerystė su Maiklu Džordanu.
• 1968 m. – Vilas Smitas, JAV aktorius^[14].
• 1969 m. – Katerina Zeta Džons, Velso aktorė^[15].
• 1976 m. – Armandas Gonsalvesas Teicheira, futbolininkas, Portugalijos rinktinės ir FC Köln klubo saugas.
• 1980 m.:
  • Nikola Žigičius, futbolininkas, Serbijos ir Juodkalnijos rinktinės ir Birmingham „City“ klubo puolėjas.
  • Clifford Joseph Harris, Jr, amerikiečių reperis, dainų autorius, aktorius, geriau žinomas sceniniu vardu T.I..
• 1981 m. – Angelo Palombo, Italijos futbolininkas, Sampdoria klubo ir Italijos vyrų futbolo rinktinės saugas.
• 1984 m. – Lorensas Sifihvė Tšabalala, Pietų Afrikos Respublikos futbolininkas, rungtyniaujantis kairiojo krašto saugo pozicijoje. Yra PAR klubo Kaizer Chiefs žaidėjas.
• 1986 m. – Steve Forrest, alternatyvaus roko grupės Placebo būgnininkas. Anksčiau grojo Evaline grupėje.

• 1534 m. – Klemensas VII, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1523 m. lapkričio 18 d. iki mirties (g. 1478 m.).
• 1558 m. – Karolis V, Šv. Romos imperijos imperatorius (1519–1555), taip pat Ispanijos karalius, kur oficialiai vadinamas Karoliu I (Carlos I), ir Sicilijos, kur vadintas Karoliu IV, karalius (1516–1558) (g. 1500 m.).
• 1849 m. – Johanas Štrausas Vyresnysis, austrų kompozitorius^[16] (g. 1804 m.).
• 1898 m. – Lui Loranas Gabrielis de Mortiljė, prancūzų archeologas ir antropologas, vienas šiuolaikinės mokslinės archeologijos ir prancūzų antropologijos pradininkų (g. 1821 m.).
• 1958 m. – Džonas Vatsonas, amerikiečių psichologas, įkūręs biheviorizmo psichologijos mokyklą (g. 1878 m.).
• 1970 m. – Erichas Marija Remarkas, vokiečių rašytojas (g. 1898 m.).
• 1980 m. – John Bonham, britų būgnininkas (Led Zeppelin) (g. 1948 m.).
• 1983 m. – Leopoldas II, 1934–1951 m. ketvirtasis Belgijos karalius (g. 1901 m.).
• 1986 m. – Nikolajus Nikolajevičius Semionovas, 1956 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[17] (g. 1896 m.).
• 1987 m. – Harry Holtzman, amerikiečių aktorius^[18] (g. 1912 m.).
• 1997 m. – Džimas Kemis, airių politikas iš Limeriko, socialistas (g. 1936 m.).
• 1999 m.:
  • Ana Ščetinina, pirmoji moteris tolimojo plaukiojimo kapitonas pasaulyje, rusė (g. 1908 m.).
  • Marion Eleanor Zimmer Bradley, maginės fantastikos rašytoja, rašiusi nemažai gana feministinės tematikos romanų, iš kurių vienas garsiausių yra „The Mists of Avalon“ („Avalono miglos“). Neretai vadinama inicialais MZB (g. 1930 m.).
• 2003 m.:
  • Edward Wadie Said, palestiniečių kilmės amerikietis, literatūros teoretikas ir kritikas bei aktyvistas, kovojęs už palestiniečių teises (g. 1935 m.).
  • Franco Modigliani, 1985 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[19] (g. 1918 m.).