Ryžis (Oryza) – miglinių (Poaceae) šeimos augalų gentis.[1] Auginami atogrąžų ir paatogrąžių, rečiau vidutinio šilto klimato zonų pietinėse srityse.[2] Auga vandens telkinių pakraščiuose ir pakrantėse, šlapynėse, rečiau vidutiniškai drėgname dirvožemyje.[3] Tai vienintelis kultūrinis augalas, auginamas vandeniu užlietame lauke.
Ryžiai kilę iš Pietryčių Azijos, kur jie buvo auginami dar priešistoriniais laikais. Pirmosios domestikuotos formos Kinijoje, Jangdzės upės baseine atsiranda apie 7000 tūkst. metų pr. m. e.[4][5][6] Kinijoje, Indokinijoje, Indonezijoje nuo seno yra svarbiausias maistinis augalas. Keletą amžių Europoje ryžiai buvo laikomi prabanga ir vartojami daugiausiai vaistams. Pietų Europoje jie pradėti auginti tik viduramžiais.
Yra kelios rūšys, iš jų Lietuvoje botanikos sodų oranžerijose bei daugelyje Azijos kraštų auginamas sėjamasis ryžis (Oryza sativa).
Nepoliruoti ryžiai vadinami natūraliais. Šie ryžiai ypač vertingi savo baltymų, angliavandenių, ląstelienos, vitaminų (ypač B grupės) bei mineralinių medžiagų sudėtimi.
Produkcija
20 daugiausiai ryžių produkcijos turinčios valstybės 2011 m.:[7]
Milijonai tonų
(2011 m.)
|
 Kinija |
201
|
 Indija |
157,9
|
 Indonezija |
65,7
|
 Bangladešas |
50,6
|
 Vietnamas |
42,4
|
 Tailandas |
34,6
|
 Mianmaras |
29
|
 Filipinai |
16,7
|
 Brazilija |
13,5
|
 Pakistanas |
9,2
|
 Kambodža |
8,8
|
 Japonija |
8,4
|
 JAV |
8,4
|
 Pietų Korėja |
6,3
|
 Egiptas |
5,7
|
 Nigerija |
4,6
|
 Nepalas |
4,5
|
 Šri Lanka |
3,9
|
 Madagaskaras |
3,4
|
 Laosas |
3,1
|
Šaltiniai
