Samba – Brazilijos šokio ir muzikos stilius.[1] Sambos kilmės šaknys yra atkeliavę iš Afrikos ir Europos. Žodis kilęs iš portugalų veiksmažodžio sambar, kuris reiškia „šokti į ritmą“. Tai visame pasaulyje pripažintas Brazilijos karnavalo, liaudies šokių ir pačios Brazilijos simbolis. Samba laikoma viena iš populiariausių Brazilijos kultūrų raiškų, ji tapo Brazilijos nacionalinės tapatybės simboliu.
Nors samba egzistuoja visoje šalyje – ypač Bahijos, Maranjano, Minas Žeraiso ir San Paulo valstijose – įtraukdama įvairius populiarius ritmus ir šokių formas, kilusius iš regioninės batuque, muzikos tipus ir susijusias šokio formas iš Žaliojo Kyšulio, samba yra neabejotinai Rio de Žaneiro muzikinė raiška. Čia ji gimė ir išsivystė tarp XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pirmųjų dešimtmečių. Būtent Rio de Žaneire buvę vergai, atvykę iš Bahijos regiono, pradėjo praktikuoti sambą, įtraukdami daugybę kitų žanrų, kurie buvo populiarūs mieste (pavyzdžiui, polka, maxixe, lundu, xote ir pan.). Taigi susiformavo visiškai unikalūs Carioca urbana samba (Samba mokykla) ir carnavalesco (Carnaval mokyklos direktorius). Iš tikrųjų, samba mokyklos yra labai didelės organizacijos, vienijančios iki 5000 žmonių, kurie kasmet konkuruoja teminiuose karnavaluose.
1910 m. buvo išleista keletas dainų, pavadintų samba, įrašų, tačiau pastarieji nesusilaukė didelio populiarumo, tačiau 1917 m. buvo išleistas diskas Pelo Telefone („telefonu“), kuris yra laikomas pirmuoju samba disku. Šį diską išleido Ernesto dos Santos, geriau žinomas kaip Donga, kartu su bendraautoriais. Nuo to momento samba pradėjo plisti visoje šalyje, iš pradžių ji buvo susieta su karnavalu, o tada išsikovojo vietą muzikos rinkoje. Buvo daug kompozitorių kaip Heitora dos Prazeres, João da Bahia, Pixinguinha ir Sinhô, tačiau šių kompozitorių sambos buvo amaxixados (iš maxixe Mix), žinomos kaip sambos-maxixes.
Šiuolaikinės sambos kontūrai išryškėjo tik 1920-ųjų pabaigoje, dėka grupės kompozitorių novatoriškumo. Nuo to laiko minimi žymūs vardai samboje, kaip, pavyzdžiui, Ismael Silva, Cartola, Ary Barroso, Noel Rosa, Ataulfo Alves, Wilson, Batista, Geraldo Pereira, Ze Keti, Candeia, Ciro Monteiro, Nelsonas Cavaquinho, Elton Medeiros, Paulinho da Viola, Martinho da Vila ir daugelis kitų.
Kadangi samba yra įtvirtinta kaip miestietiška ir moderni išraiška, ji buvo pradėta transliuoti radijo stotyse, pradėjo skleistis po Rio de Žaneiro pietų rajoną. Iš pradžių į sambą buvo žvelgiama su išankstiniu neigiamu nusistatymu, bet ji sugebėjo užkariauti ir viduriniąją visuomenės klasę. Nemažai įtakos samba davė kitoms muzikos formoms, kaip, pavyzdžiui, samba-canção, partido alto, samba-enredo, samba de gafieira, samba de breque, bossa nova, samba-rock, pagode, ir daugeliui kitų. 2007-aisiais IPHAN Samba tapo Brazilijos kultūros paveldu.
Moderni samba, atsiradusi XX amžiaus pradžioje, pasižymi 2/4 tempu ir įvairiomis variacijomis, taip pat sąmoningu chorų galimybių išnaudojimu. Tradiciškai, samba atliekama styginiais instrumentais (cavaquinho ir įvairių kitų rūšių gitaromis) bei įvairiais mušamaisiais instrumentais, pavyzdžiui, tamburinu. Dėl madingo Amerikos orkestro įtakos nuo Antrojo pasaulinio karo ir dėl kultūrinio poveikio JAV muzikai po karo buvo pradėti naudoti trombonai ir trimitai, o štai dėl choro įtakos buvo pradėti naudoti fleitos ir klarnetai.
Sambos Nacionalinė diena švenčiama gruodžio 2 d.
Šaltiniai
