Manoma, kad Samoa salos buvo apgyvendintos XVI a. pr. m. e. atvykėlių iš Melanezijos (Lapitos kultūra). Salose susidarė savita kultūra, nuolat veikiama aplinkinių salų gyventojų. Remiantis žodine tradicija, pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje čia klestėjo Tui Manua talasokratija, o XII–XIII a. Samoa salynas pats mokėjo duoklę Tongos imperijai. XIII a. pabaigoje salynas atgavo nepriklausomybę valdant Malietoa dinastijai, kuri išsilaikė iki XXI a.
Pirmieji europiečiai regione pasirodė XVIII a. 1722 m. Samoa salas pirmasis išvydo olandų keliautojas Jakobas Rogevenas. 1768 m. salas pasiekė prancūzas Luisas Antuanas de Bugenvilis ir pavadino Jūrininkų salomis. Intensyvesni kontaktai prasidėjo XIX a. vid., kai salose pradėtos steigti pirmosios krikščionių misijos. Vietiniai gyventojai nuolat priešinosi jų žemių užvaldymui. XIX a. pab. dėl salų susikovė JAV, Didžioji Britanija ir Vokietija. 1899 m. sudaryta konvencija, pagal kurią rytinė salyno dalis atiteko JAV (Amerikos Samoa), o rytinė – Vokietijai (Vokietijos Samoa). Britanija iš kovos dėl salų pasitraukė. 1914 m. Britanijos įsakymu Naujoji Zelandija užėmė Vokietijos Samoą. Po I pasaulinio karo Tautų Lyga suteikė Naujajai Zelandijai globos teisę į Vakarų Samoa.
Samoa 1962 metų sausio 1 d. tapo pirmąja nepriklausoma mikrovalstybe pietiniame Ramiojo vandenyno regione (iki to buvo Vokietijos kolonija, vėliau – Naujosios Zelandijos protektoratas). Iki 1997 m. valstybė vadinosi Vakarų Samoa, siekiant ją atskirti nuo Rytų Samoa, dar vadinamos Amerikos Samoa, kuri ir šiandien priklauso JAV.
Samoa laikoma politiškai ir ekonomiškai stabilia valstybe, kurios vyriausybė remia užsienio kapitalo pritraukimą, o ofšorinis verslas yra didžiausias užsienio valiutos pritraukimo į valstybę šaltinis.
Samoa yra į vakarus nuo datos keitimosi linijos ir į pietus nuo ekvatoriaus. Visas šalies plotas užima 2934 km². Ji yra sudaryta iš dviejų pagrindinių salų – Upolu ir Savajo – bei 8 mažesnių salų. Upolu saloje gyvena 3/4 visų Samoa gyventojų bei yra šalies sostinė Apija. Savajo ir Upolu pakrantėmis driekiasi siauros lygumos, krantus juosia koralų rifai, o centre kyla ugnikalnių suformuoti kalnai, apaugę atogrąžų miškais. Aukščiausia vieta – Silisilio kalnas (1858 m, Savajo s.). Salas skiria Apolimos sąsiauris, kuriame yra 3 mažos salelės. Dar 4 salelės yra prie rytinio Upolu salos galo ir viena prie pietinio kranto.
Klimatas pusiaujinis, musoninis. Vidutinė metinė oro temperatūra 26,5 °C. Per metus iškrenta virš 3000 mm kritulių, daugiausia – lapkričio-balandžio laikotarpiu. Dažni uraganai.
Yra ~600 augalų rūšių, iš kurių bent ketvirtadalis – endeminės.
Administracinis skirstymas
Samoa skirstoma į 11 politinių rajonų (sm.itūmālō). Šie regionai susiformavo dar prieš europiečių kolonizaciją. Kiekvienas rajonas turi savo atskirą konstitucinę valdžią.
1960 m. buvo priimta šalies konstitucija, kuri įsigaliojo 1962 m., kai Samoa atgavo nepriklausomybę nuo Naujosios Zelandijos. Konstitucija paremta parlamentine demokratija, paimta pavyzdžiu nuo Didžiosios Britanijos.
Šalies parlamentą, kuris vadinamas Fono, sudaro 49 nariai renkami 5 metų kadencijai.
Ekonomika
Samoa būdinga tradicinė ekonomika, daugiausia besirementi žemės ūkiu. Taip pat yra kabelių gamyba užsiimanti įmonė „Yazaki Corporation“, maisto, baldų gamybos įmonės, apie ketvirtadalis pajamų ateina iš turizmo.
Daugumą Samoa gyventojų sudaro vietiniai samojiečiai (92,6 %). Dar 7 % sudaro taip vadinami euroneziečiai (maišyta rasė, susidariusi susimaišius europiečiams ir viet. gyventojams), 0,4 % – europiečiai.
3/4 šalies gyventojų gyvena Upolu saloje, ypač sostinėje Apijoje. Dauguma gyvenviečių yra salų pakrantėse.
Samoa ir anglų yra valstybinės ir plačiai vartojamos šalies kalbos.
Beveik visi Samoa gyventojai yra oficialiai krikščionys, tačiau nei viena iš krikščioniškų bažnyčių nesudaro ryškios daugumos: kongregacionalistai – 35,5 %, katalikai – 19,6 %, metodistai – 15 %, mormonai – 12,7 %, sekmininkai – 10,6 %, Septintosios dienos adventistai – 3,5 %. 1,3 % samojiečių išpažįsta protėvių tikėjimą, nors iš tiesų daugelį tradicinių praktikų tebeatlieka ir Samoa krikščionys. Šalyje yra viena iš 7 pasaulyje bahajų šventyklų.
Kultūra
Samoa yra išsaugojusi savitą kultūrą, kuri iki šių dienų pasireiškia kasdieniame samojiečių gyvenime, švenčių metu, politikoje ir kt. Daug kur išlikusi sudėtinga hierarchinė sistema, vadinama fa’amatai. Išlikęs 'ava ritualas, rengiamas ypatingų įvykių proga. Samojiečiai turi turtingą mitologiją, kuri šiais laikais susipina su krikščionybe. Ritualiniai šokiai, sudėtingos tatuiruotės yra svarbi kultūros dalis.
Tradicinei architektūrai būdingi kupolo formos fale, kurių statybai naudojamos kokospalmės.
Populiariausios Samoa sporto šakos – regbis, vietinė kriteto forma kilikiti, netbolas. Gan populiarus yra tinklinis, boksas, sumo, kikboksas. Futbole Samoa yra viena silpniausių pasaulio rinktinių, tačiau iš šios šalies kilęs žymus australų futbolininkas Tim Cahill.
.svg)
