Savivalda – valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių organizavimosi procesas ir viešųjų reikalų tvarkymas, kai jos nariai tiesiogiai ar per savivaldybių institucijas savarankiškai sprendžia vietos gyventojams aktualias problemas.[1] Savivaldos institucijos dažniausiai sutampa su teritoriniu skirstymu, todėl savivaldos jurisdikcija apima atitinkamo administracinio-teritorinio vieneto (provincijos, gubernijos, srities, departamento, rajono, savivaldybės ir pan.) teritoriją ir joje gyvenančius gyventojus.
Lietuvoje Respublikoje savivaldą apibrėžia Vietos savivaldos įstatymas,[2] priimtas 1994 m. liepos 7 d., paskelbtas liepos 20 d., o įsigaliojęs 1995 m. kovo 26 d. Vadovaujantis juo, savivaldybė – tai valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio gyventojų bendruomenė turi valstybės laiduotą savivaldos teisę. Atitinkamai, savivaldą šalyje vykdo 60 Lietuvos savivaldybių.
Šaltiniai
↑Savivalda. // Visuotinė lietuvių enciklopedija, tikrinta 2021-08-12.