Pagrindinės dalys – seismometras (priima seisminį signalą) ir registratorius. Seismografo svarelis sujungtas su korpusu tampria spyruoklių arba svyruoklių sistema. Svarelio savuosius virpesius gesina slopintuvas. Korpuso virpesių mechaninė energija paverčiama elektriniu signalu, kuris sustiprinamas filtre stiprintuve, o jį užrašo registratorius. Naudojami mechaniniai, fotografiniai, magnetiniai registratoriai. Gautos kreivės vadinamos seismogramomis. Signalai gali būti registruojami ir skaitmeniškai.
Istorija
Pirmasis seismografas buvo išrastas Kinijoje. Žemės drebėjimams stebėti 132 m. jį pagamino kinų mokslininkas Zhang Heng. Tam buvo skirtas didelis indas, kurio apvade lygiais tarpais išgręžtos skylės su drakonų galvomis, nasruose laikančiomis lengvai iškrintančius rutuliukus. Virpant Žemės paviršiui, metalo rutuliukai, silpnai besilaikantys skylėse, krinta į apačioje sustatytus indus. Pagal tai, kurie rutuliukai iškrinta, nustatoma smūgio kryptis. Prietaise rutuliukų judėjimą valdo masyvi švytuoklė ir alkūninės svirtys.