Sekmininkai (angl.Pentecostals) – viena iš vėlyvosios reformacijos krikščionybės krypčių, atsiradusi XX a. pradžioje JAV.
Sekmininkų judėjimo ištakomis laikoma XVIII amžiaus krikščionių pamokslininko Džono Veslio (John Wesley), įkūrusio metodistų bažnyčią, veikla.
Kitas asmuo, laikomas sekmininkų judėjimo pirmtaku, yra Čarlzas Finėjus (Charles Finney), kuris žinomas kaip atgailos ir prabudimo pamokslininkas.
Judėjimo pradžia siejama su 1900 m. Čarlzo F. Parhemo (Charles Fox Parham) Topykoje, Kanzaso valstijoje, įkurta Biblijos mokykla, kurioje mokėsi 40 studentų. Visi mokyklos studentai buvo pakrikštyti Šventojoje Dvasioje bei ėmė kalbėti „kitomis kalbomis“. Vienas iš Parhemo mokinių, juodaodis Viljamas Dž. Symoras (William J. Seymour), mokymą apie krikštą Šventojoje Dvasioje su kalbėjimu kitomis kalbomis ėmė skelbti Los Andžele. Jo pamokslai sukėlė Azuzos gatvės prabudimą. Dauguma religinių judėjimų tyrinėtojų mano, kad būtent šis įvykis suteikė sekmininkų judėjimui pagreitį ir sparčiai išplatino kitose šalyse.
2011 m. vertinimais sekmininkų pasaulyje buvo apie 279 mln.[1] Didžiausia sekmininkiška bendruomenė yra Yoido Full Gospel Church Seule, Pietų Korėjoje. 2007 m. joje buvo 830 tūkst. narių.
Išskirtiniai sekmininkų bruožai – Šventosios Dvasios dovanų svarbos krikščionio gyvenime akcentavimas, ekspresyvumas bei gyvos religinės patirties sureikšminimas, atvirumas ekumeniniam dialogui.
Organizacija neturi griežtos tarptautinės struktūros su vieninteliu centru ir vertikalia subordinacijos sistema. Pažymėtina, kad sekmininkiškos tradicijos viduje paprastai išlaikoma plati įvairovė, vietinės bendruomenės tvarkosi didžiąja dalimi savarankiškai.
Sekmininkų bendruomenės Lietuvoje nenutrūkstamai gyvavo per visą XX amžių. Pirmine šios religinės bendrijos registracijos data įvardinami 1923 metai (neformaliu veiklos pradžios tašku dabartinėje Lietuvos teritorijoje laikytini 1912 m. Biržuose)
Iki Lietuvos valstybingumo praradimo 1940 metais Lietuvos sekmininkai buvo aktyviai auganti religinė kryptis. Radikalūs politiniai pokyčiai skaudžiai palietė sekmininkų bendruomenes. Dauguma jų buvo uždarytos, kitos buvo priverstos stoti į 1944 metais dirbtinai įkurtą TSRS Evangelikų krikščionių baptistų sąjungą. Tos sekmininkų bendruomenės, kurios nepakluso tarybų valdžios spaudimui ir į minėtą sąjungą nestojo, buvo priverstos veikti pogrindžio sąlygomis.
1989 m. sekmininkų bendruomenė paliko TSRS Evangelikų krikščionių ir baptistų sąjungą, o dar po dvejų metų dauguma Lietuvos sekmininkų bendruomenių sudarė atskirą religinę bendriją – Lietuvos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungą (LETKS). Pastarąjį dešimtmetį LETKS nuosekliai augo.
Lietuvos sekmininkai aktyviai dalyvavo ir dalyvauja ekumeniniuose renginiuose, LETKS yra viena iš didžiausios Lietuvoje ekumeninės organizacijos – Biblijos draugijos – steigėjų. Lietuvos sekmininkai aktyviai dalyvauja karitatyviniuose ir socialinės pagalbos projektuose, nuo 1989 metų reguliariai teikia pagalbą nuteistiesiems, 1999 -2000 m. įvairiose Lietuvos vietovėse organizavo labdaros klinikas, kuriose dalyvavo patyrę medikai iš JAV. LRETKS taip pat yra solidžių pasaulinių krikščioniškų organizacijų – Europos sekmininkų bendrijos, Pasaulinės Dievo asamblėjų draugijos, Tarptautinės evangelijos tikėjimo krikščionių asamblėjos – narė.
LETKS bendruomenė
LETKS priklauso 21 bendruomenė, iš jų 13 turi juridinio asmens statusą. LETKS bendruomenės yra savarankiškos, tačiau glaudžiai tarpusavyje bendradarbiaujančios sąjungos narės, pripažįstančios tuos pačius tikėjimo principus ir atskaitingos sąjungos vadovybei. Aukščiausiasis Sąjungos valdymo organas yra kas ketveri metai rengiamas suvažiavimas, sprendžiantis pagrindinius tikėjimo ir veiklos klausimus. Tarp suvažiavimų LETKS vadovauja pastorių taryba, įgyvendinanti suvažiavimo nutarimus, bei pastorių tarybai pavaldi administracinė taryba, sprendžianti praktinius sąjungos veiklos klausimus. Sąjungą santykiuose su valstybe, taip pat ir su nevyriausybinėmis organizacijomis atstovauja vyskupas, renkamas sąjungos suvažiavime iš pastorių tarybos narių. LETKS vyskupas turi teorine teisę įsikišti į atskirų LETKS bendruomenių veiklą, jei pastarųjų vadovai nukrypsta nuo sąjungos tikėjimo pagrindų ar etikos normų.
