Solo – muzikos atlikimo būdas, kai groja ar dainuoja vienas atlikėjas, vadinamas solistu. Solo taip pat vadinamas šitaip atliekamas muzikos kūrinys ar jo atkarpa. Solistas muzikuoja vienas: kartais jam pritaria akomponiatorius ar orkestras. Lietuviškai kartais vietoj „groti solo“ pasakoma „soliuoti“. Terminas yra kilęs iš itališko žodžio, reiškiančio „vienas, vienas pats“.
Solo klasikinėje muzikoje
Solo kūriniai dažniausiai rašomi instrumentams, kuriais galima išgauti kelis garsus, akordus vienu metu, pavyzdžiui, fortepijonui, vargonams, klavesinui, arfai. Tokiems instrumentams kaip fleita ar smuikas dažniausiai pritariama fortepijonu ar kitais instrumentais, tačiau ir jiems yra solo kūrinių, pavyzdžiui, J. S. Bacho partitos smuikui ar siuitos violančelei. Kartais prie kūrinio pavadinimo pridedamas ir žodis „solo“, pavyzdžiui, „Fantazija fleitai solo“.
Koncertas – tai muzikos žanras, kai vienas ar keli atlikėjai groja pritariant orkestrui. Kūrinio atkarpos, kai iškeliamas solistas (solistai), yra vadinami solo (atkarpos, kai groja visas orkestras, – tutti). Koncerte solo kartais groja ne tik pagrindinis solistas, bet ir kas nors iš orkestro, pavyzdžiui, atkarpa, kai turi skambėti tik vienas smuikas.
Solo taip pat vadinamos kūrinio atkarpos, kai iš kelių tą patį balsą grojančių orkestrantų lieka groti tik vienas. Pavyzdžiui, visame orkestre lieka groti vienas smuikininkas, vienas altininkas ir vienas violančelininkas.
Vokalinėje muzikoje taip pat yra solo atkarpų, pavyzdžiui, solo partijos chorui skirtuose kūriniuose ar arijos operose.
Solo džiaze
Džiazo kompozicijose kaitaliojasi atkarpos, kai groja visas ansamblis ir tik vienas atlikėjas (kiti negroja arba tik jam pritaria). Dažnai solo yra improvizuojami.
