Suna (arab. سنّة sunna(h) – paprotys, tradicija) – senovės arabų bendruomenės elgesio taisyklių ir papročių rinkinys; vėliau – musulmonų (sunitų) šventosios knygos, kuriose yra pasakojimai apie Mahometą (hadisai). Sunitai laiko Suną Korano papildymu, komentaru. Suna susiformavo VII a. pab.–IX a.[1]
Šaltiniai
- Tarptautinių žodžių žodynas.
