Sunkusis tankas

Penkiabokštis tarybinis tankas T-35, galingiausias TSRS tankas tarpukario metais.

Sunkusis tankas (angl. heavy tank) – tankas, viršijąs vidutinį tanką savo mase, šarvuotumu ir, paprastai, tanko patrankos kalibru. Pagal Tarybų Sąjungoje tarpukaryje priimtą tankų klasifikaciją sunkiaisiais tankais laikyti tankai, kurių masė viršijo 30 t, vėliau – 40 t.^[1].

Vaidmuo

Sunkieji tankai paprastai naudoti priešo gynybos linijų pralaužimui ir naikinti įtvirtintuosius rajonus, nors praktikoje jie būdavo naudingesni gynyboje, o ne puolime. Projektuojant sunkiuosius tankus paprastai kelti tikslai atakuoti įtvirtinimus ir kautis su priešo tankų daliniais. Vėliau sunkiuosius tankus imta ginkluoti didelio kalibro ilgavamzdėmis patrankomis, jų funkcija tapo ugnimi paremti vidutinius tankus ir iš toli naikinti priešo tankus.^[1]

Sunkieji tankai labiausiai pasižymėjo tiek kovodami su lengvesniais tankais, tiek naikindavo įtvirtinimus savo didelio kalibro patrankomis.

Konstrukcija

Sunkieji tankai pasižymėjo labai storais šarvais ir galingesniais ginklais nei lengvesnės tankų klasės. Neretai jie turėjo per silpnus variklius, todėl jiems nepakakdavo galios ir jie buvo pernelyg lėti. Dažnai jų varikliai ir važiuoklės kentėjo nuo per didelių apkrovų. Sunkieji tankai buvo žymiai geriau šarvuoti nei lengvesni jų variantai.

Neretai manoma, kad sunkieji tankai kentėjo nuo prastesnio nei vidutiniai tankai pravažumo, tačiau taip buvo ne visada. Daugelis tobulesniųjų sunkiųjų tankų turėjo tobulas pakabas ir transmisijas. Didžiausias sunkiųjų tankų trūkumas buvo didelė kaina, dėl kurios sunkiųjų tankų trūko. Vokiečių „Tigras I“, pvz., važinėjo taip pat greitai kaip ir gerokai lengvesnis Panzer IV, o pravažumas buvo geresnis. Tačiau buvo mažas patikimumas, todėl „Tigrų I“ pagamino tik 1355, o Panzer IV – 8800. Tarybinių T-34 uvo pagaminta 58 tūkst., o amerikiečių M4 Šerman – 40 tūkst.

Istorija

Sunkiųjų tankų idėja gimė Pirmojo pasaulinio karo metais ir egzistavo iki Šaltojo karo, kai įsigalėjo pagrindiniai koviniai tankai.

Pasauliniai karai

Pirmasis britų tankas Mark I imtas naudoti Pirmojo pasaulinio karo metais tam, kad pralaužtų vokiečių gynybos linijas (apkasų ir spygliuotos vielos užtvarų sistema). Atsiradęs lengvesnis ir greitesnis tankas buvo pavadintas vidutiniu tanku Mark A Whippet (angl. Whippet 'skalikas'), o ankstesnis ir sunkesnis buvo pavadintas sunkiuoju tanku.

Prancūzijos tankas Char 2C buvo vienas didžiausių kada nors gamintų tankų. Antrojo pasaulinio karo pradžioje Prancūzija ir TSRS buvo vienintelės pasaulio valstybės, turėjusios ginkluotėje tokių sunkiųjų tankų kaip Char B1, T-35 ir KV-1. Pėstininkų tankai Matilda II, nors svėrė mažiau nei kiti, turėjo storesnius šarvus nei kiti to meto tankai. Vėliau karo metu pasirodė vokiečių „Tigras I“ ir „Tigras II“ bei tarybiniai tankai IS-1 ir IS-2.

Pavadinimas sunkusis tankas buvo naudotas labiau remiantis tanko paskirtimi, negu mase. Pvz., vokiečių tankas „Pantera“ buvo vadinamas vidutiniu tanku, nors svėrė daugiau, nei daugelis Sąjungininkų sunkiųjų tankų (pvz., „Pantera“ – 44,8 t, IS-1 – 44 t).

JAV armija retai naudojo sunkiuosius tankus, nes prieštankinėje kovoje labiau naudojo tankų naikintuvus (angl. tank destroyers), o jų vidutinius tankus Sherman daugelis sunkiųjų tankų lenkė tiek šarvais, tiek ginkluote.

Šaltasis karas

Išsyk po karo pasirodė sunkieji tankai amerikiečių M103, britų FV214 Conqueror ir prancūzų ARL 44, visi jie buvo atsakas IS klasės tankams. Tankų patrankų kalibras ėmė siekti maksimumą, nes stambesnių kalibrų šovinių tankistai būtų nepakėlę. Imta naudoti patrankas su dvinariais šoviniais (užtaisomi atskirai dedant sviedinį ir tūtą su užtaisu. Visa tai mažino šaudymo spartą.

Amerikiečių sunkusis tankas M103A2
Britų sunkusis tankas FV214 Conqueror
Prancūzijos sunkusis tankas ARL-44

Tobulėjant tankinėms patrankoms ir ugnies valdymo technologijoms pokariniai vidutiniai tankai savo patrankų galia ėmė vytis sunkiuosius tankus. Taktinis sunkiųjų tankų pranašumas ėmė mažėti, tad nustojo kurti naujus sunkiųjų tankų modelius. Gerai šarvuoti vidutiniai tankai tapo pagrindiniais koviniais tankais. Kai kurie šiuolaikiniai pagrindiniai koviniai tankai (M1 Abrams ir Challenger 2) sveria tiek pat, kiek Šaltojo karo sunkieji tankai.

Sunkiųjų tankų funkciją didelio kalibro artilerijos ugnimi paremti pėstininkų veiksmus perėmė pigesnė savaeigė artilerija.

Sunkiuosius tankus pasenusiais padarė atsiradusios prieštankinės valdomosios raketos ir kumuliaciniai prieštankiniai (HEAT) sviediniai. PTVR gali apšaudyti iš nuotolio, kurio neįveikia sunkiųjų tankų patrankos, o stori šarvai ėmė nebeapsaugoti nuo galingų kumuliacinių sviedinių ar kumuliacinių PTVR užtaisų.

Nuorodos

↑ ^1,0 ^1,1 Сост.: Б. А. Курков, В. И. Мураховский, Б. С. Сафонов и др. Тяжёлый танк // Основные боевые танки / Под ред. Б. С. Сафонова, В. И. Мураховского. – М.: Изд. компания «Арсенал-пресс», при участии торг. дома «Радуга» (Украина), 1993. – С. 174. – 191 с. – ISBN 5-85139-004-2