Archeologinių šaltinių duomenimis, Talsų apylinkėse iš pradžių gyventa lyvių, vėliau į jas atsikėlė kuršiai. Nuo X a. iki XIV a. antrosios pusės Talsų piliakalnyje būta stipriai įtvirtintos kuršių pilies, o šalia pilies – priešpilio ir gyvenvietės 4,5 ha plote. Rašytiniuose šaltiniuose Talsai (villa Talse) pirmąkart minimi 1231 m. popiežiaus vicelegato Balduino Alniečio ir 12 Rytų Kuršo gyvenviečių sutartyje kaip Vanemos žemės gyvenvietė. Latvių istoriko Augusto Tentelio nuomone, pilis tuo metu buvusi kuršių kunigaikščio Lamekino rezidencija.[1] 1253 m. Talsai atiteko Livonijos ordinui, pradėta mūrinės pilies statyba (baigta 1434 m.). 1291 m. Talsus puolė lietuviai, tačiau pilies neužėmė.[2]
Talsų piliakalnis
Nuo 1561 m. Talsai priklausė Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystei. 1647 m. Talsuose įkurta geležies lydymo manufaktūra, gyvenvietė suklestėjo. Talsų augimą sutrikdė ATR–Švedijos karas (1600–1629), 1657 m. maras, pilies sunaikinimas 1659 m. švedų puolimo metu, Šiaurės karas (1700–1721), 1710 m. maras (Talsuose likę gyvi tik 10 žmonių) ir 1733 m. gaisras. Po maro ir gaisro Talsai sunyko, liko tik nežymiu kaimišku centru, o XVIII a. pabaigoje pradėjo atsigauti: į gyvenvietę leista keltis žydams, daugėjo gyventojų, pagyvėjo ekonominė veikla. 1819 m. Talsai tapo apskrities centru, 1819 ir 1829 m. iš Kandavos į Talsus perkeltos administracinės įstaigos. XIX a. viduryje Talsai turėjo 1000 gyventojų, 70 namų, liuteronų bažnyčią, sinagogą, krautuves, dirbtuves, malūną, viešbutį, alaus bravorą. 1870 m. pradėtos grįsti gatvės, 1884 m. įrengtas gatvių apšvietimas. 1894 m. Talsams suteiktos ribotos miesto teisės.[2][1]
XIX a. pabaigoje mieste buvo daugiau nei 4000 gyventojų, degtukų, likerio, du selterio fabrikai, alaus darykla, vilnų karšykla, spaustuvė, 127 amatininkų dirbtuvės ir 22 smuklės. Per 1905 m. revoliuciją Talsuose kilo ginkluotas maištas, kovose su baudžiamąja ekspedicija miestas apšaudytas patrankomis, sudegintos dešimtys namų. Pirmojo pasaulinio karo metu sumažėjo gyventojų, kariuomenės reikmėms pro Talsus nutiestas siaurasis geležinkelis. 1917 m. Talsai gavo pilnas miesto teises, tačiau miesto plėtrą sustabdė sovietų valdžios, bermontininkų ir landesvero karo veiksmai. Po karo miestas atsigavo, augo ūkis ir gyventojų skaičius. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Talsuose klestėjo smulkus verslas: buvo 300 prekybos ir apie 270 pramonės ir amatų įmonių. 1935 m. mieste gyveno 4116 žmonių (iš jų 82 % latvių, 12 % žydų ir 3,5 % vokiečių), veikė paštas, telegrafas, telefonų tinklas, geležinkelio stotis, kinoteatras.[2][1]
Sovietmečiu Talsai buvo rajono centru, mieste veikė metalo gaminių gamykla, avalynės fabrikas, siuvimo, dailės dirbinių įmonės, alkoholinių gėrimų gamykla, pieninė, mėsos ir duonos kombinatai.[3] Nuo 2009 m. – savivaldybės centras.
Geografija
Talsų ežeras iš pietryčių pusės
Miestas įsikūręs Šiaurės Kuršo aukštumos Vanemos kalvyno šiaurės rytiniame pakraštyje. Vakariniame miesto paribyje prasideda Kuršo žemumos Ugalės lyguma, šiauriniame – Dundagos pakiluma. Pietryčių–šiaurės vakarų kryptimi miestą kerta gili įduba, kurioje telkšo du ežerai: Vilkmuižos (šiaurėje, plotas 10 ha) ir Talsų (pietuose, 3,6 ha). Anksčiau abu ežerai jungėsi, dabar jie nutolę vienas nuo kito kelių šimtų metrų atstumu. Iš Vilkmuižos ežero išteka Dzelzupė, Stendės intakas. Įdubos kraštai kalvoti, aukšti. Talsų ežero pietvakariniame krante stūkso Kėninkalnas (Ķēniņkalns), iškilęs virš ežero paviršiaus 30 m (93,3 m virš jūros lygio), miesto rytiniame pakraštyje – Dagių kalnas (Daģu kalns, 102,2 m virš jūros lygio).[1]
Šalčiausias mėnuo – sausis (vidutinė oro temperatūra -4,5 ºC), šilčiausias – liepa (16,3 ºC). Per metus mieste vidutiniškai iškrinta 652 mm kritulių.[1]
Gyventojai
Talsų demografinė raida pagal Latvijos Centrinės statistikos valdybos duomenis:
* pagal Latvijos Pilietybės ir migracijos reikalų valdybos Gyventojų registro duomenis
Demografinės raidos histograma
Latvijos Centrinės statistikos valdybos duomenimis, 2022 m. Talsuose gyveno 8738 žmonės, iš jų 93,2 % (8143) – latvių, 2,6 % (223) – rusų, 0,7 % (60) – lenkų, 0,7 % (58) – baltarusių. Lietuvių užrašyta 28 (0,3 %).[4]
XIX a. pradžioje 60 % Talsų gyventojų buvo vokiečiai, gyveno nemažai žydų. XIX a. pabaigoje žydai sudarė trečdalį miesto gyventojų. XX a. daugėjo latvių: tarpukariu jie sudarė daugiau nei 75 %, sovietmečiu – daugiau nei 85 %.[1]
Žymūs žmonės
XIX a. pradžioje Talsų liuteronų bažnyčioje kunigavo artimas Liudviko van Bethoveno bičiulis Karlas Amenda (Karl Friedrich Amenda). Talsuose gimė tapytojas Frederikas Fybigas (Frédéric Fiebig, 1885–1953), mokėsi ir dirbo dailininkai Karlis Sūninis (Kārlis Sūniņš, 1907–1979), Žanis Sūninis (Žanis Sūniņš, 1904–1993), gyveno rašytojas Aleksandras Pelėcis (Aleksandrs Pelēcis, 1920–1995), mokėsi etnografė Ilga Madrė (Ilga Madre, 1921–2002). Mieste gimė aktorės Velta Skurstenė (Velta Skurstene, g. 1930) ir Kristina Belicka (Kristīne Belicka, g. 1985), aktoriai Agris Masėnas (Agris Māsēns, g. 1947), Juris Bartkevičius (Juris Bartkevičs, g. 1950), Edgaras Samytis (Edgars Samītis, g. 1980), muzikai Intaras Busulis, Raimondas Tigulas (Raimonds Tiguls, g. 1972), Richardas Zaliupė (Rihards Zaļupe, g. 1983), skulptorė Arta Dumpė, olimpinė čempionė Vera Zozulia (Vera Zozuļa, g. 1956), krepšininkai Ulvis Helmanis (g. 1972) ir Janis Strėlniekas, dviratininkas Romanas Vainšteinas (Romāns Vainšteins, g. 1973), ieties metikai Madara Palameika ir Marcis Štrobinderis (Mārcis Štrobinders, g. 1966), ledo ritulininkai Martinis Raitumas (Mārtiņš Raitums, g. 1985) ir Guntis Galvinis (Guntis Galviņš, 1986). Talsuose mokėsi muzikai Janis Stybelis (Jānis Stībelis, g. 1975) ir Linda Leen (tikr. Linda Lezdinia, g. 1979), aktorius Richardas Leperis (Rihards Lepers, g. 1985). Mieste dirba poetė Maija Laukmanė (Maija Laukmane, g. 1953).[2]
Miestai partneriai
Miestai, su kuriais Talsai yra užmezgę partnerystės ryšius:
