Mauser Tankgewehr M1918, T-Gewehr[1][2]) – vokiškas Pirmojo pasaulinio karo laikų 13 mm prieštankinis šautuvas. Tai pirmas specialiai sukonstruotas prieštankinis šautuvas[3], vienintelis naudotas Pirmajame pasauliniame kare. Jų buvo pagamintas apie 15 800 vienetų.[4]
Istorija
1916 m. Flers–Courcelette kautynėse (Somos mūšio dalis) britai pirmą kartą panaudojo tankus. Antrieji tankus ėmė naudoti prancūzai.
1917 m. birželį Vokietijos kariuomenė, bandydama atlaikyti tankų Mark IV grėsmę aptiko, kad šarvamušės 7,92 mm K kulkos neefektyvios.
Tada Vokietijoje ir kilo idėja prieš tankus panaudoti didelio kalibro šautuvus su dideliu kulkos greičiu.
1918 m. vasarį vokiečių kariuomenės ginkluotėje pasirodė pirmieji prieštankiniai šautuvai. Serijinę jų gamybą „Mauser“ kompanija pradėjo 1918 m. gegužę Oberndorfe prie Nekaro. Pirmieji šie šautuvai buvo perduoti specialiai suformuotiems prieštankiniams daliniams.
Konstrukcija
Šautuvas T-Gewehr yra vienašūvis, su slankiojamąja svirteline spyna. Šoviniai į lizdą dedami ranka. Šautuvas turi pistoletinę rankeną ir kojeles (nuo kulkosvaidžio MG-08/15), tačiau neturi įtaisų atatrankai mažinti (nei petinės atramos paminkštų, nei laibgalio stabdžio). Šautuvo kryptukas plokštelinis, galinis taikiklis sugraduotas kas 100 m, nuo 100 iki 500 m nuotoliui.
T-Gewehr komandą sudarė 2 kareiviai – šaulys ir šovinių padavėjas, nors šautuvu šaudyti mokėdavo abu.
Šoviniai
Šarvamušis šovinys 13,2×92 mm TuF (dažnai vadintas tiesiog 13 mm šoviniu), kurio kulka turėjo grūdinto plieno šerdį, pradžioje buvo skirtas naujam vandeniu aušinamam stambaus kalibro kulkosvaidžiui MG 18 TuF, skirtam kovai su tankais ir lėktuvais. Tai rodė pavadinimą buvusios raidės TuF (vok.Tank und Flieger 'tankas ir lėktuvas'). Kulkosvaidis MG 18 TuF ginkluotėje turėjo pasirodyti 1919 m.
↑Johnson, Melvin M., Jr. (1944). Rifles and Machine Guns. New York: William Morrow & Company. p. 384.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)