Terminija – kalbos terminų visuma; kurios nors srities terminų visuma. Terminiją tiria mokslas terminologija.
Kartais terminija vadinama terminologija. Tai anglų ir kitų kalbų įtaka, kadangi jose žodis terminology reiškia tiek 'terminologija, mokslas apie terminus', tiek 'terminija'.
Terminijos būklė ir raida susijusi su tautos kultūrine, politine, ekonomine padėtimi, jos kalbos funkcionavimo mastu įvairiose žmonių veiklos srityse. Nuo to, kaip plačiai vartojami terminai įvairių veiklos sričių reikalams, priklauso terminų gausumas. Tokios sritys kaip biologija (botanika, zoologija), medicina, turi tarptautiniu mastu tvarkomą lotynišką terminiją.
Pagrindinis terminijos šaltinis yra tos pačios kalbos priemonės (literatūrinės kalbos ir tarmių leksika, žodžių ir jų junginių daryba), tik dalis terminų skolinama iš kitų kalbų. Dažniausiai tai vadinamieji tarptautiniai žodžiai. Kartais skoliniai gali patekti per kalbas tarpininkes. Kai kuriose kalbose daug terminų skolinių iš tame regione plačiai vartojamos kalbos.
Mokslo ir technikos terminija Europos kalbomis pradėta kurti renesanso laikais. Iki tol ji buvo lotyniška.
Lietuvių terminijos raida prasidėjo XVI a. vid., pasirodžius knygoms lietuvių kalba. Mokslo terminija plačiau pradėta kurti XIX a. (S. Daukantas, J. Pabrėža, L. Ivinskis), o ypač sparčiai buvo kuriama XX a. pirmaisiais dešimtmečiais, kai pagausėjo lietuviškų leidinių, išsiplėtė švietimas lietuvių kalba, įsteigus lietuvių kalba dėsčiusias aukštąsias mokyklas. Šiuo metu daugelio sričių lietuvių terminija yra susidariusi, ji toliau plėtojama bei tvarkoma. Nuo XX a. pr. leidžiami terminų žodynai, iš XIX a. yra išlikę rankraštinių.[1]
Šaltiniai
