Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui pašauktas tarnauti į britų karinę žvalgybą Kaire. Su pagalbos vilkstine pasiųstas pas arabų princą Feisalį (nuo 1921 m. Irako karaliusFeisalis I) į Chidžazą (dab. Saudo Arabija) rengė, vėliau faktiškai vadovavo arabų sukilimui prieš Vokietijos sąjungininkę Turkiją, kurio metu gavo „Arabijos Lorenso“ pravardę. 1919 m. su Feisalio delegacija dalyvavo Paryžiaus taikos konferencijoje, bet neįstengė pasiekti, kad arabams būtų suteikta nepriklausomybė. 1919-1922 m. Kolonijų reikalų ministerijos patarėjas Artimųjų Rytų klausimais. Atsistatydinęs J. H. Rosso vardu (siekdamas išvengti viešumo, 1923 m. pasivadino T. E. Šo) stojo tarnauti į karo aviaciją. Žuvo per Dorsete vykusias motociklų lenktynes.[1]