Turizmas (gr.tornos bei lot.tornare, reiškia ratą, keliavimą ratu) – kelionės siekiant pailsėti, patirti naujų įspūdžių ar pasilinksminti. Nors pastaruoju metu terminas labiau reiškia išvykimą iš savo gyvenamosios ar darbinės aplinkos ribų.
Masinio turizmo pradininku laikomas Tomas Kukas, baptistų dvasininkas, XIX a. vid. aktyviai kovojęs prieš alkoholizmą. 1841 m. liepos 5 d. jis suorganizavo besigydančių nuo alkoholizmo parapijiečių išvyką į blaivybės šalininkų sambūrį Lafbore (Didžioji Britanija). Dvasininkas subūrė 570 bendraminčių ir pats jiems organizavo kelionę traukiniu bei pasirūpino šių žmonių maitinimu, nakvyne bei pramogomis, siekdamas parodyti, kad pramogos galimos ir be svaigalų. Vėliau T. Kukas ėmėsi naujų žygių – organizavo ekskursijas traukiniais Anglijos varguomenei, vaikams ir darbininkams. Taip atsirado pirmosios turizmo agentūros ir turizmo verslo užuomazgos.
Pamatęs neįtikėtiną susidomėjimą tokio tipo kelionėmis, nuo 1845 m. T. Kukas pradėjo organizuoti ir pirmąsias komercines keliones turistams. Pirmojoje jo surengtoje pramoginėje kelionėje dalyvavo 700 žmonių. T. Kukas vadovaujamos turizmo agentūros klientų skaičius augo, klientai organizuojamomis kelionėmis buvo patenkinti. T. Kukas pasirašinėjo sutartis su geležinkelių, transporto bendrovių, viešbučių, restoranų savininkais, pats asmeniškai sudarinėdavo maršrutus ir ieškodavo kelionių vadovų. Verslas įgijo didesnį mastą 1851 m., kuomet T. Kukas pasiūlė kelionės paketą į Didžiąją Parodą (Great Exhibition) Londone. Už penkis šilingus, vienas asmuo galėjo nukeliauti į parodą, pavalgyti ir gauti nakvynę. Turas susilaukė milžiniškos sėkmės – vien tik Jorkšyro gyventojams parduota virš 165 000 bilietų. Vėliau T. Kukas surengė panašią kelionę į parodą Paryžiuje. Klientams buvo pasiūlytas pilnas paketas – pasų ir vizų sutvarkymas, vertėjas, transportas, maistas, nakvynė ir kelionių čekiai. Netrukus T. Kukas bendrovė pasiūlė turistines keliones traukiniais į daugelį Europos šalių, o 1884 m. surengė kelionę Nilo upe net 18 tūkst. žmonių.
XX a. pab.–XXI a. pr. itin paplitęs masinis turizmas, kuomet į kelialapį įtraukiamos visos paslaugos. Dalis šalių, pvz., Egiptas, Turkija, Ispanija, Graikija, Meksika tapo masinio turizmo centrais, su specialiai turistams sukurtais kurortais, paslaugomis, o populiarias turistines vietas lanko milijonai lankytojų per metus. Atsiranda nemažai masinio turizmo kritikų, pabrėžiančių neigiamą tokio turizmo įtaką gamtai, vietinėms kultūroms, gausiai lankomiems paminklams, be to, kritikuojama pati tokio turizmo koncepcija, nes į bet kurią masinio turizmo vietą atvykęs lankytojas gali rasti įprastas vakarietiškas paslaugas, taip menkai pažindamas ir pajusdamas tikrąją regiono kultūrą.
Kaip atsakas į masinį turizmą ėmė rastis alternatyvios turizmo paslaugos klientams, mėgstantiems ramesnę aplinką, laukinę gamtą, norintiems iš arti pažinti lankomą šalį. Be to, didelė dalis turistų keliauja savo iniciatyva (automobiliu, autostopu, traukiniu, dviračiu ir kt.), dažnai naudodamiesi nakvynės namų, įvairių tarptautinių apsikeitimo svetingumu tinklų (pvz., „Svetingumo klubas“, „CouchSurfing“), komercinių dalijimosi ekonomikos įmonių („Airbnb“) paslaugomis.
Kelionių rūšys
Kelionės būna įvairios, priklausomai nuo savo pobūdžio:
Poilsinės kelionės – tai viena labiausiai paplitusių kelionių formų, kurios metu keliautojai ilsisi subalansuotu režimu, lanko įvairius objektus, tačiau didžiausia laiko dalis yra skirta pasyviam poilsiui. Viena populiariausių poilsinių kelionių formų yra kruizinis turizmas;
Kultūrinės kelionės – taip pat vienos populiariausių iš kelionių. Kultūrinės kelionės pasirenkamos norint geriau susipažinti su šalies kultūra, renginiais, kalba, kasdieniu vietinių žmonių gyvenimu;
Lietuvoje populiariausias kultūrinis, gamtinis turizmas. Lankytinų vietų skaičius siekia beveik 1 000. Galima aplankyti UNESCO ar tautinio paveldo objektus, keliauti po skirtingus etnokultūrinius regionus, domėtis jų tarme, gyvensenos, elgsenos bruožais, ragauti autentiškus patiekalus (kulinarinis turizmas).
