Share to: share facebook share twitter share wa share telegram print page

Unguros apskritis (Prūsija)

Apie dabartinę apskritį Lenkijoje žr. Unguros apskritis.
Unguros apskritis
Landkreis Angerburg
←
1818 – 1945 →
Administracinis centras Ungura
1818-1945 Gumbinės apygarda
Gyventojų 35 951 (1890), 41 527 (1939)
Plotas 925,44 km² (1900)
Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda

Unguros apskritis (vok. Landkreis Angerburg) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą. Centras – Ungura.

Geografija

Unguros apskritis apėmė centrinę Rytų Prūsijos provincijos dalį, ribojosi su Rastenburgo, Girdavos, Darkiemio, Alėckos ir Lėciaus apskritimis. Apskrities plotas 925,44 km².

Istorija

Buvusios Prūsijos kunigaikštystės Lietuvos departamento Lėciaus apskritis įsteigta 1818 m. reorganizuojant krašto valdymą. Unguroje įkurta Landrato įstaiga. Apskrityje buvo 9 parapijos. 1938 m. prūsiški kai kurių gyvenviečių pavadinimai suvokietinti, pav. Grondiškės pavadintos Gronden, Didieji Sakaučiai – Großsackau, Papieliai – Albrechtswiesen, Sabiečiai – Salpen. 1945 m. sausio 1 d. apskrityje buvo Unguros miestas bei 70 savivaldybių.

1945 m. apskritis atiteko Lenkijai, jos teritorijoje buvo suformuotas Unguros pavietas, kuris nuo 1999 m. įeina į Varmės–Mozūrų vaivadiją.

Gyventojai [1]

Demografinė raida tarp 1890 m. ir 1939 m.
1890 m. 1900 m. 1910 m. 1925 m. 1933 m. 1939 m.
35 951 34 843 35 635 38 526 39 745 41 527

Gyventojai pagal tikėjimą

Metai Viso gyventojų Evangelikai Katalikai Judėjai
1890 35951 687 106
1900 34843 34288 98
1910 35635 34824 299
1925 38526 37622 553 96
1933 39745 38618 842 56
1939 41527 39689 927 18

Šaltiniai

  1. ↑ Rinkimų istorija Archyvuota kopija 2011-06-11 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

Ž • A • R
Rytų Prūsijos apskritys (Kreis) 1773-1945 m.
Rytų Prūsijos departamentas /
Karaliaučiaus apygarda

Alnaštyno (iki 1905) · Braunsbergo · Frydlando · Girdavos · Heilsbergo · Karaliaučiaus · Karaliaučius (miestas) · Klaipėdos (1818-1922, 1939-45) · Labguvos · Morungo · Neidenburgo (iki 1905) · Ortelsburgo (iki 1905) · Osterodės (iki 1905) · Prūsų Ylavos · Prūsų Olandijos · Rastenburgo · Rešliaus (iki 1905) · Šventapilės · Vėluvos · Žuvininkų
Lietuvos departamentas /
Gumbinės apygarda

Alėckos (Troiburgo) · Darkiemio (Angerapės) (nuo 1818) · Geldapės (nuo 1818) · Gumbinės · Įsruties · Įsrutis (miestas) · Johanisburgo (iki 1905) · Klaipėdos (iki 1818) · Lėciaus (1818-1905) · Luko (1818-1905) · Pakalnės (Lankos) (nuo 1818) · Pilkalnio (Šlosbergo) (nuo 1818) · Ragainės (1818-1923) · Stalupėnų (Ebenrodės) (nuo 1818) · Šilokarčemos (Haidekrugo) · Tilžės > Tilžės-Ragainės (nuo 1922) · Tilžė (miestas) · Unguros (Angerburgo) (nuo 1818) · Zensburgo (iki 1905)
Alnaštyno apygarda (nuo 1905 m.)
Kembali kehalaman sebelumnya