Vaclovas Stirbys (1912 m. lapkričio 24 d. Laukuvoje, Telšių aps., Kauno gub., Rusijos imperija – 1982 m. gruodžio 8 d. Alsėdžiuose, Alsėdžių apyl., Plungės raj.) – Lietuvos katalikų bažnyčios kunigas, rezistentas, politinis kalinys, disidentas, bibliofilas.
Biografija
Gimė ir augo amatininko šeimoje. Mokėsi Rietavo ir Telšių gimnazijose. 1933 m. įstojo į Telšių kunigų seminariją.
Kunigu įšventintas 1937 m. birželio 6 d. ir paskirtas Vaiguvos bažnyčios vikaru. Vėliau dirbo Klaipėdos, Telšių, Šačių, 1940–1945 m. – Gegrėnų bažnyčios vikaru. Nuo 1941 m. pradžios dalyvavo Lietuvių aktyvistų fronto veikloje, 1941 m. birželio 22 d. slapstėsi nuo NKVD arešto.
1945 m. balandžio mėn. paskirtas Pašilės bažnyčios klebonu. 1945 m. rudenį užmezgė ryšius su Tauragės apskrities Lydžio rinktinės partizanų Vlado Montvydo–Žemaičio būriu, susirašinėjo su savo sesers vyru partizanu Antanu Norkevičiumi–Naru, organizavo V. Montvydo ir savo pusseserės, partizanų ryšininkės Zosės Žadeikytės–Liepsnelės susitikimus. 1945 m. pab. – 1946 m. pr. klebonijos daržinėje buvo įrengtas V. Montvydo partizanų kuopos štabas. Tikėtina, kad V. Stirbys buvo partizanų kapelionas: 1946 m. balandį išklausė Žemaičio būrio partizanų išpažinčių, suteikė jiems Komuniją, partizanų stovykloje sutuokė partizaną Vytautą Žutautą ir ryšininkę Jadzę Toleikaitę. 1947 m. palaikė ryšius su Pašilės mokytoju, vėliau – Žemaičių apygardos štabo viršininku Ignu Čėsna–Žentu (1923–1951), padėjo platinti partizanų laikraštį „Laisvės balsas”, prisidėjo prie jo leidybos. 1948 m. buvo paskirtas Žemaičių apygardos štabo agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku.
1949 m. balandžio 15 d. MGB buvo išrašyta kunigo arešto sankcija, tačiau jam pavyko pasislėpti nuo areštuoti atvykusių MGB darbuotojų. Pasitraukęs į nelegalią padėtį, slapstėsi Pašilėje, kurioje areštuotas 1950 m. balandžio 30 d., tardymo metu kalintas Lukiškėse (Vilniuje). 1950 m. spalio 11 d. Ypatingasis pasitarimas kunigą nuteisė 25 metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje. 1951 m. sausio 4 d. jis išgabentas į Lugovojlagą, Karagandos sr., nuo 1954 m. gruodžio 29 d. kalintas Pesčanlage, vėliau – Karlage, Karagandos srityje. 1956 m. liepos 10 d. iš įkalinimo vietos paleistas.
1956–1982 m. klebonavo Pašaltuonyje, Viekšnaliuose, Judrėnuose, Ropkojuose, Leckavoje ir Alsėdžiuose. Prisidėjo prie disidentinio judėjimo, pasirašinėjo tikinčiųjų ir Telšių vyskupijos dvasininkų protesto pareiškimus, adresuotus sovietų Lietuvos komunistų partijos vadovybei ir Sovietų sąjungos vadovui L. Brežnevui.
Mirė Alsėdžiuose. Palaidotas bažnyčios šventoriuje.
Literatūra
- Brunonas Bagužas. Lietuvos piliečio kelias. – Varniai-Vilnius: Žemaičių vyskupystės muziejus, Mintis, 2006. – P. 358–369
- Ričardas Čekutis, Dalius Žygelis. Laisvės kryžkelės. Žemaičių apygarda. – Bernardinai.lt – 2007 m. lapkričio 12 d.
- Regina Laukaitytė. Lietuvos dvasininkų slapstymasis pokariu. – Lituanistica. – Vilnius: Lietuvos mokslų akademija, 2011. – T. 57. – Nr. 2 (84). – P. 132, 134
- Lietuvos laisvės armijos kovos Žemaitijoje. Sudarė Irena Montvydaitė-Giedraitienė. – Kaunas: Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjunga, 2011. – P. 109, 129, 166
- Janina Semaškaitė. Priesaika. Jonas Semaška-Liepa ir bendražygiai p. 132, 134.. – Vilnius, 2000. – P. 105
- Partizanai apie pasaulį, politiką ir save. 1944–1956 m. partizanų spaudos publikacijos. Sudarė N. Gaškaitė-Žemaitienė. – Vilnius, 1998. – P. 22
Šaltiniai
Nuorodos
