Vailio transliteracija, arba Vailis (angl.Wylie transliteration) – transliteracijos sistema tibetiečių rašmenims užrašyti lotynų abėcėlės ženklų pagalba. Kaip ir kinų standartinė pinjino sistema, šiuo metu Vailis naudojamas tibetiečių tekstams įvesti spausdinant kompiuteriu. Sistema pavadinta amerikiečių tibetologo Turrell V. Wylie (1927–1984) vardu. Jis standartizavo šią sistemą 1959 m., panaudodamas tik įprastos rašomosios mašinėlės angliškoje klaviatūroje esančius ženklus. Sistema tapo populiari tarp studijuojančių tibetiečių kalbas, ypač JAV.
Įvairios tibetiečių rašto romanizacijos sistemos susiduria su dilema: tiksliai atkartoti tibetietišką šnektą ar tibetietišką rašybą? Jos smarkiai skiriasi, nes tibetiečių ortografija nusistovėjo XI a., tuo tarpu tartis toliau kito, panašiai kaip anglų ar prancūzų kalbų ortografija, atspindinti vėlyvųjų viduramžių tartį.
Ankstesnės transkripcijų sistemos siekė parodyti šiuos skirtumus, tačiau tai nebuvo tobula. Vailis buvo sukurtas tiksliai atkartoti tibetiečių rašybą, todėl jis buvo pripažintas akademiniuose ir istoriniuose tyrimuose. Jis nėra skirtas užrašyti tibetietiškų žodžių tarčiai.
Priebalsių grupės skiemenyje yra rašomos tam tikru būdu sujungiant raides. Vailio sistema praktiškai jų neatskiria, nes šiuo atveju dviprasmybių pagal tibetiečių rašybos taisykles negali būti. Vailio sistema yra vienareikšmė, tik su viena išimtimi kombinacijai Gya (tariama kaip gja) ir G.ya (tariama kaip ja), kas išsprendžiama antrajame variante įterpiant tašką. Pvz. གྱང 'siena' yra gyang, o གཡང་ 'bedugnė' yra g.yang.
Balsiai
Keturių balsių ženklų (čia taikomų pagrindinei raidei ཨ) transliteracija:
ཨི i
ཨུ u
ཨེ e
ཨོ o
Kai skiemuo neturi aiškaus balsio ženklo, raidė a atitinka numatytąjį balsį a (pvz. ཨ་ = a).
Didžioji raidė
Daugelyje ankstesnių tibetiečių rašto transliteracijos sistemų buvo taikoma tokia didžiųjų raidžių rašybos tvarka, kai didžioji raidė buvo įterpiama į žodžio vidurį. Taip žymėta šaknyje esanti raidė, užuot ja užrašius žodžio pradžią. Tibetiečių žodynai sudaryti būtent „šakniniu“ principu, nes prefiksai dažniausiai nėra tariami. Tokiu būdu žinant šaknies raidę, galima lengviau numatyti žodžio tarimą. Tačiau tokios sistemos dažnai buvo taikomos nenuosekliai ir dažnai tik tada, kai žodis paprastai būtų rašomas su didžiąja raide pagal lotyniško teksto taisykles (pvz.sakinio pradžioje). Kadangi didžiosios raidės žodžių viduryje darė tekstus pakankamai gremėzdiškais ir mažai naudingais, nustatant žodžų tartį, ir galbūt net nereikalingais skaitytojui, gebančiam naudotis tibetiečių žodynu, Vailio sistemoje buvo priimta didžiosios raidės žodžio pradžioje rašyba pagal lotyniškąją tradiciją. Taip budistų sekta Kagyu užrašoma su didžiąja raide Bka' brgyud, o ne bKa' brgyud.
Vailio trūkumai
Pradinė Vailio sistema nėra tinkama transliteruoti visus tibetiečių rašto tekstus. Ypač ji neturi atitikmenų daugeliui tibetiečių skyrybos ženklų, nesugeba užrašyti netibetietiškos kilmės žodžių, užrašytų tibetiečių raštu (dažniausiai atėjusių iš sanskrito ir fonetinės kinų kalbos). Todėl įvairūs mokslininkai konkretiems transliteracijos atvejams yra priėmę kai kuriuos susitarimus.
Virdžinijos universitete sukurta standartinė išplėstinė Vailio sistema (EWTS), pritaikyta išvengti minėtų trūkumų.[1] Trūkstamiems ženklams užrašyti ji naudoja didžiąsias raides ir lotyniškąją skyrybą. Keletas programų, įskaitant tibetietiškų ženklų įvedimo Tise, šiuo metu naudoja šį Vailio standartą, leidžiantį spausdinti lotyniškąja klaviatūra tibetiečių rašmenis be apribojimų, tarp jų ir visą Unicode tibetiečių ženklų rinkinį.
Kadangi Vailio sistema nėra intuityvi naudoti kalbininkams, nežinantiems tibetiečių kalbos, Tibeto istorinės fonologijos straipsniuose yra siūlymų sukurti naują transliteracijos sistemą, paremtą tarptautine fonetine abėcėle.[2]
