Vladimiras Toporovas (rus. Владимир Николаевич Топоров; 1928 m. liepos 5 d. Maskvoje – 2005 m. gruodžio 5 d. Maskvoje) – vienas žymiausių pasaulio baltistų, Rusijos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius.
Biografija
1951 m. baigė Maskvos universitetą (S. Bernšteino mokinys). Nuo 1954 m. dirbo Rusijos mokslų akademijos Slavistikos ir balkanistikos institute.
Rusijos mokslų akademijos tikrasis narys (nuo 1990 m.), Latvijos mokslų akademijos garbės narys (1990 m.), Filologijos mokslų daktaras (1988 m.), Vilniaus universiteto garbės daktaras (1994 m.).
Veikla
Vladimiras Toporovas tyrė baltų ir slavų kalbų santykius, paskelbė mokslo darbų iš indų filologijos, indoeuropeistikos, poetikos, mitologijos, semiotikos, rusų literatūros istorijos, baltų kalbų etimologijos, toponimikos, veiksmažodžio istorijos tyrimų. Iškėlė mintį, kad slavų prokalbė galėjo susiformuoti iš periferinių baltiškojo tipo dialektų.[1]
Labai daug nusipelnė lietuvių kalbos istorijai ir kultūrai, tyrinėjo pasaulio tautų kultūras, jų istoriją, folklorą ir mitologiją. Yra žinomas baltiškųjų toponimų ir baltų mitologijos studijomis, parengė daugiatomį prūsų kalbos žodyną. V. Toporovas įnešė svarų indėlį rekonstruojant pirmines baltiškas formas, pagal kurias atkuriama baltų prokalbė. 7-ajame dešimtmetyje su O. Trubačiovu tyrė baltiškus vandenvardžius Dniepro baseine, jų čia rado apie 800.[2][3]
1991 m. sausio 13 d., protestuodamas prieš brutalų jėgos panaudojimą Lietuvoje, Vladimiras Toporovas atsisakė jam suteiktos TSRS valstybinės premijos (už „Pasaulio tautų mitologijos enciklopediją“) ir ragino Lietuvos piliečius neatsitraukti nuo išsikeltų idealų ir siekių.
Vladimiras Toporovas buvo ne tik Rusijos mokslų akademijos narys, bet ir Latvijos mokslų akademijos garbės narys. Už nuopelnus baltistikai jis tapo Vilniaus universiteto garbės daktaru bei yra žinomas kaip daugelio kitų pasaulio universitetų garbės daktaras.
Citatos
|
Baltų, ypač lietuvių, kultūros tradicijoje paradoksaliai dera dvi, atrodytų, priešingos galimybės – nuostabiai išlikęs archajinis palikimas ir ne mažiau nuostabus gebėjimas prie šių archajinių vaizdinių pritaikyti šiuolaikinio gyvenimo turinį. [4]
|
|
Monografijos
- Санскрит. Москва: Изд-во вост. лит-ры. 1960 (su V. V. Ivanovu).
- Локатив в славянских языках. Москва: Изд-во АН СССР, 1961.
- Лингвистический анализ гидронимов Верхнего Поднепровья. Москва: Изд-во АН СССР, 1962 (su O. N. Trubačiovu).
- Язык пали. Москва: Наука. 1965 (su T. J. Jelizarenkova).
- Славянские языковые моделирующие семиотические системы: Древний период. Москва: Наука, 1965 (su V. V. Ivanovu).
- Исследования в области славянских древностей: Лексические и фразеологические вопросы реконструкции текстов. Москва: Наука, 1974 (su V. V. Ivanovu)
- Прусский язык (t. 1–5, 1975–1989, nebaigta).
- Ахматова и Блок: (К проблеме построения поэтического диалога: „блоковский“ текст Ахматовой). Berkeley, 1981.
- Неомифологизм в русской литературе нач.20 в.: Роман А.А.Кондратьева „На берегах Ярыни“. Trento, 1990.
- Святость и святые в русской духовной культуре. Москва: Шк. «Языки рус. культуры», 1995–1998.
- Предыстория литературы у славян: Опыт реконструкции: Введение к курсу истории славянских литератур. Москва: РГГУ, 1998.
- Странный Тургенев: Четыре главы. Москва: 1998.
- Начало литовской письменности. Мартинас Мажвидас в контексте времени (К 450-летию со дня выхода в свет первой литовской книги). Москва: Baltos lankos / Дом Юргиса Балтрушайтиса, 2001.
Literatūra
Išnašos