Iš kronikos originalo liko tik atskiri fragmentai - apie 500 eiliuotų eilučių (iš viso jų, kaip manoma, būta apie 17 000). Tačiau išliko pilnas, nors ir kiek sutrumpintas, kronikos vertimas į lotynų kalbą (Chronica nova Prutenica), kurį XV a. viduryje atliko Konradas Geselenas lenkų kronikininko Jano Dlugošo užsakymu. Šis lotyniškas rankraštis pirmą kartą paskelbtas Eduardo Račinskio 1842 m. Lietuvių kalba kronika išleista 1999 m. (Rimanto Jaso vertimas).
Vygandas daug rašė apie prūsus ir lietuvius. Šiuo metu tai yra svarbiausias šaltinis, pasakojantis apie XIV a. lietuvių kovas su kryžiuočiais.
Marburgietis pasakoja apie tai, kaip 1336 metais Pilėnų šturmo metu vokiečių spaudžiami likę gyvi jos gynėjai patys pasirinko mirtį, matydami, kad neatsilaikys prieš puolančią ordino kariuomenę. Viena senė kirviu nužudžiusi šimtą vyrų, o paskui pati tuo pačiu kirviu persiskėlė sau galvą. Pilies vadas Margiris, nužudęs žmoną, pats kalaviju persirėžė pilvą taip, kad pasileido žarnos – ir mirė.
Taip pat pasakojama apie 1382 m. įvykusias kunigaikščio Kęstučio laidotuves Vilniuje, kai kartu buvo sudeginti arkliai, drabužiai, ginklai, medžiokliniai paukščiai ir šunys.
