Apskritis sudaryta 1525 m. susikūrus Prūsijos kunigaikštystei, po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą pertvarkyta. Apskrities plotas iki 1818 m. buvo 5600 km². Apskrityje buvo sukurta didžiausia Mažojoje Lietuvoje vokiečių dvarininkų žemėvalda, nes atkakliose lietuvių kovose su kryžiuočiais apskrities teritorija buvo labai nusiaubta, išliko mažai autochtonų baltų. Tačiau Įsruties apskrities teritorijoje iki 1709–1711 m. didžiojo maro ir bado, per kurį mirė apie 70 000 žmonių ir po jo sekusios didžiosios Prūsijos kolonizacijos iki 93 % apskrities gyventojų sudarė lietuvininkai, kiti – senbuviai vokiečiai, kolonistai lenkai ir mozūraiXVII a.-XVIII a. apsigyvenę pačioje pietinėje apskrities dalyje. Didelė gyventojų koncentracija lėmė miestų augimą, 1722–1725 m. miesto teises gavo Įsrutis, Geldapė, Gumbinė, Darkiemis, Stalupėnai.
1939 m. plotas buvo 1160 km², 174 gyvenvietėse ir 3 valstybiniuose dvaruose gyveno 48 710 žmonių. 1945 m. Įsruties apskrities teritorija atiteko TSRS, joje sudarytas Černiachovsko rajonas.[1] Pietinė dalis atiteko Lenkijai, nuo 1999 m. įeina į Varmės–Mozūrų vaivadiją.
Gyventojai
Gyventojų surašymo duomenimis, įskaitant 1885 m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, Įsruties apskrityje gyveno:[2]
Iš visų Mažosios Lietuvos apskričių Įsruties apskritis buvo labiausiai kolonizuota. 1736 m. duomenimis, iš 791 gyvenvietės 192 gyveno vieni lietuviai (24,3 %), 127 – vieni vokiečiai (16,1 %). Daugiausia vokiečių apgyvendinta Gumbinės, Darkiemio, Geldapės, Stalupėnų valsčiuose. 1736 m. iš valstybinių valstiečių, kurie sudarė daugumą gyventojų, turinčių ūkius, buvo: lietuvių šeimų 3139 (apie 52 %), kolonistų zalcburgiečių – 591, kitų vokiečių – 2303 šeimos, o iš viso atvykėlių buvo 2894 šeimos. Daug lietuvių gyveno vargingai, todėl ir į ūkininkų sąrašus nepateko, lietuvininkai tuo metu dar sudarė 65-70 % apskrities gyventojų.
Oficialios statistikos duomenimis, Įsruties apskrityje (be Įsruties miesto) 1825 m. gyveno 33 680 žmonės, iš jų lietuviškai kalbančių šeimynų narių buvo 10 110 (30 %), 1852 m. (su Įsruties miestu) apskrityje gyveno 58 300 žmonių, iš jų 3890 (6,7 %) lietuvių, 1890 m. atitinkamai – 49 555 ir 1375 (2,8 %).[3]
.svg){kind=small}
