Afganistanas (افغانستان = Afġānestān), oficialiai Afganistano Islamo Emyratas (pušt.د افغانستان اسلامي امارت = Də Afġānistān Islāmī Imārat, dar.امارت اسلامی افغانستان = Imārat-i Islāmī-yi Afghānistān) – valstybė Azijos pietvakariuose (Vid. Rytuose). Šiaurėje ribojasi su Turkmėnija, Uzbekija ir Tadžikija, šiaurės rytuose – su Kinija ir Šiaurės Kašmyru (kontroliuojamu Pakistano), rytuose ir pietuose – su Pakistanu, vakaruose – su Iranu. Šalis užima 652 230 km² teritoriją, t. y., plotu yra dešimtkart didesnė už Lietuvą. Per didžiąją teritorijos dalį driekasi Hindukušo kalnai, kuriuose būdingos itin šaltos žiemos. Šiaurinę šalies dalį sudaro derlingos lygumos, o pietvakariuose vyrauja dykumos su dažniausiai labai karštomis vasaromis. Šalies didžiausias miestas ir sostinė – Kabulas.
Dabartinio Afganistano politinė istorija prasidėjo XVIII a. su Hotakų ir Duranių dinastijomis. Vėlyvajame XIX a. Afganistanas tapo buferine valstybeDidžiajame Žaidime tarp Britų Indijos ir Rusijos imperijos. Diurando linija vadinama tarpvalstybinė siena su Britų Indija buvo nubrėžta 1893 m., tačiau Afganistano pripažinta nebuvo ir lėmė įtemptus santykius su Pakistanu nuo pat jo nepriklausomybės 1947 m. Po Trečiojo anglų-afganų karo 1919 m. šalis atsikratė užsienio įtakos ir tapo monarchija, kurią pradžioje valdė karalius Amanula, vėliau keturiasdešimt metų – Zahiras Ša. Vėlyvajame aštuntajame dešimtmetyje įvyko keletas valstybinių perversmų, po kurių šalis tapo socialistine, vėliau – TSRS protektoratu. Tai sukėlė sovietų-afganų karą, vykusį tarp TSRS ir sukilėlių, kuris tęsėsi iki pat 1989 m. Iki 1996 m. beveik visą Afganistaną užėmė islamistinisTalibano judėjimas, šalies teritorijoje įkurtas Islamiškasis Afganistano Emyratas, gyvavęs penkerius metus. Talibanas buvo jėga nuverstas NATO vadovaujamos koalicijos, suformuota nauja demokratiškai išrinkta politinė valdžios struktūra. 2021 m. šalies kontrolę susigrąžino Talibanas.
Dabartinė Afganistano valstybės teritorija susiformavo tik XIX a. kolonijinėms imperijoms pasidalijus Aziją įtakos sferomis ir nubraižius sienas. Iki tol Afganistanas buvo neatskiriama Didžiojo Irano dalis, kurią valdė visos Iraną valdžiusios dinastijos ir imperijos.
XIX a. pateko į D. Britanijos imperijos įtaką, visiškai savarankiška tapo po Pirmojo pasaulinio karo. Paskutinis monarchas buvo nuverstas 1973 m. Netrukus po to 1978 m. pirmasis Afganistano prezidentas buvo žiauriai nužudytas su visa savo šeima sovietų remiamo perversmo metu. Netrukus 1979 m. į Afganistaną įvedus Sovietų Sąjungos karinius dalinius iki 1989 m. vyko ginkluotas pasipriešinimo judėjimas prieš sovietų kariuomenę ir jos kolaborantus. Šią „laisvės kovotojų“ (arba mudžahedų) kovą aktyviai rėmė Pakistanas, JAV bei kitos šalys. Po sovietų kariuomenės išvedimo šalyje kilo pilietinis karas. Iki 1997 m. didžiąją dalį Afganistano (išskyrus tik nedidelę teritoriją šalies šiaurėje) ėmė kontroliuoti Talibano judėjimas, įvedęs šariatą ir labai griežtą islamistinę tvarką. Didžiausią paramą Talibano judėjimui teikė Pakistanas. Iš religinių paskatų 2001 m. buvo sugriautos VI–IV a. pr. m. e. statytos Budos statulos Bamijane, kurias UNESCO buvo paskelbusi pasaulinio paveldo paminklais. Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuoliųNiujorke, JAV ėmėsi aktyvesnės kovos su terorizmu ir vienu iš šios kovos taikinių tapo Talibano režimas, kuris buvo suteikęs prieglobstį teroristinėms organizacijoms, tarp jų ir Osamai bin Ladenui. Šiais įvykiais prasidėjo Afganistano karas. Talibano režimas buvo nuverstas ir jo kovotojai išstumti iš šalies, nors iki šiol dar kontroliuoja nedideles šalies dalis, daugiausia šalia sienos su Pakistanu. Po to buvo surengti rinkimai, kuriuose laimėjo prezidentas Hamidas Karzajus.
2021 m. rugpjūtį iš šalies išvedus NATO pajėgas, Talibanas nedelsiant atkovojo valdžią.
Sėkmingo Talibanui puolimo metu žlugo Afganistano Islamo Respublika ir į valdžią sugrįžo talibai, paskelbę šalį islamišku emyratu. Rugsėjo 7 d. pranešta apie formuojamą naują ministrų kabinetą.[9] 2022 m. rugpjūčio 2 d. duomenimis, Talibano vyriausybės legitimia Afganistano valdžia de jure nepripažįsta nė viena pasaulio valstybė, o de facto pripažįsta tik Kinija, Pakistanas, Rusija ir Turkmėnistanas, kurie yra akreditavę diplomatą ryšiams su Talibanu arba priėmę Talibano akredituotą diplomatą.[10]
Tradicinė Afganistano valdžia – loya jirga (didieji susirinkimai) – puštūnų patariamieji susirinkimai, kuriuose paprastai renkamas naujas valstybės vadovas, priimama nauja konstitucija ar sprendžiami nacionalinės ar regioninės reikšmės klausimai, tokie kaip karas.[11] Tokie pasitarimai rengiami bent nuo 1747 m.,[12] paskutiniuoju laikomas 2020 m. rugpjūtį įvykęs pasitarimas.[13][14]
2021 m. rugpjūčio 17 d. Talibanui pavaldžios Hezb-e-Islami Gulbuddin partijos lyderis Gulbudinas Hekmatjaras Dohoje (Kataras) susitiko su buvusiu Afganistano prezidentu Hamidu Karzajumi bei su buvusiu Aukščiausiosios nacionalinio susitaikymo tarybos pirmininku ir vyriausybės vadovu Abdula Abdula siūlydamas suformuoti nacionalinės vienybės vyriausybę.[15][16] Talibano nušalintas ir į užsienį pabėgęs prezidentas Ašrafas Ghanis, Jungtiniuose Arabų Emyratuose pareiškė, kad tokias derybas palaiko ir derasi dėl grįžimo į Afganistaną.[17] Daugelis Talibano atstovų sutiko, kad 2004 m. Afganistano Konstitucija būtų toliau tęsiama, ir jei tik bus atitinkamai taikoma, gali būti naujos religinės valstybės pagrindas, nes jų prieštaravimai buvusiai vyriausybei buvę politiniai, o ne religiniai.[18]
Praėjus kelioms valandoms po to, kai Kabulą paliko paskutinieji amerikiečių kariai rugpjūčio 30 dieną, žurnalisto kalbintas Talibano pareigūnas pareiškė, jog nauja vyriausybė greičiausiai bus paskelbta jau penktadienį, t. y., rugsėjo 3 d., iškart po penktadieninių pamaldų. Buvo pranešta, kad Hibatula Achundzada bus oficialiai paskelbtas emyru, o kabineto ministrų profiliai bus atskleisti per oficialią ceremoniją buvusiuose prezidento rūmuose.[19]
Tačiau vėlesni interviu atskleidė, kad derybos užtruko ir kad naujoji vyriausybė bus paskelbta ne anksčiau rugsėjo 4 dienos. Rugsėjo 6 d. Vyriausybės formavimas dar kartą atidėtas. Siekiant suformuoti „įtraukesnę“ vyriausybę vyko intensyvios derybos tarp radikalesnių ir nuosaikesnių Talibano falangų. Derybų metu įvykus konfliktui nuosaikesno falango lyderis Baradaras buvo sužeistas ir išgabentas gydyti į Pakistaną.[20]
Rugsėjo pradžioje laikinoji Talibano valdžia oficialiai pranešė, kad ministrų kabinetą sudarys tik vyrai, pridurdamas, kad moterims „dirbti aukšto rango postuose“ vyriausybėje leista nebus. Dėl to Herate ir Kabule žurnalistų ir žmogaus teisių aktyvistų, daugiausia moterų, surengti protestai.[21] Rugsėjo 7 d. panaikinta Moterų reikalų ministerija.[9]
2022 m. kovo 23 d. spaudoje spėliota, kad Afganistane vyksta ministrų kabineto pertvarkymas, kadangi Kandahare antrą kartą nuo talibų atėjimo į valdžią buvo surengtas Vadovybės tarybos posėdis, kaip manoma, siekiant tarptautinio pripažinimo.[22][23]
Afganistanas vertinamas kaip labiausiai moterų teises varžanti valstybė. Talibanas daugumai mergaičių uždraudė grįžti į vidurines mokyklas, o moterims uždraudė dirbti daugumoje sektorių, išskyrus sveikatos priežiūros ir švietimo sritis. Moterims taip pat įsakyta viešumoje dėvėti veidą dengiantį nikabą, uždrausta be artimo vyro palydos vykti toliau nei 70 km.[24][25][26]
Dabartinė faktinė Afganistano valdžia nėra pripažinta nė vienos pasaulio valstybės, nors su kai kuriomis (pvz., Rusija) palaikomi de facto diplomatiniai santykiai, yra akredituotas talibų laikinasis reikalų patikėtinis.
Lietuva taip pat nepripažįsta Talibano teisėta Afganistano valdžia. Lietuvos ir Afganistano oficialūs diplomatiniai santykiai siekia 1930 m. gruodžio 9 d., tačiau atkurti tik 2005 m., praėjus keleriems metams po Talibano nuvertimo.
Žiemą Lietuvos kariuomenės vilkikas traukia vietinį transportą į kalną
Afganistanas yra prie jūros priėjimo neturinti kalnų šalis – mažiau nei 10 % jo teritorijos yra žemiau nei 600 m virš jūros lygio. Iš rytų į vakarus driekiasi aukšti Hindukušo kalnai (aukštis iki 7492 m, Nošako k.), toliau vakaruose pereinantys į Paropamizo kalnus. Pietinėje dalyje driekiasi Gaznio-Kandaharo plokščiakalnis, priklausantis Irano kalnynui. Šiaurinėje ir pietvakarinėje dalyje plyti dykumingos lygumos – Baktrijos, Registano, Dašti Margo.
Klimatas subtropinis, žemyninis, sausas. Vidutinė sausio temperatūra nuo 0–8 °C lygumose, iki -20 °C kalnuose. Liepą lygumose oras įkaista vidutiniškai iki 24–32 °C, aukštikalnėse laikosi 0–10 °C šiluma. Kritulių per metus iškrenta nuo 200 mm lygumose iki 800 mm kalnuose. Dažnos sausros.
Žemės ūkis yra pagrindinė šalies šaka, nors ariama žemė sudaro tik 10% viso šalies ploto. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra kviečiai, vaisiai, riešutai. Aguonos naudojamos gaminti opiumui iš kurio gaunamas didžiausias pelnas.
Pagrindinė naudingoji iškasena yra gamtinės dujos. Šalyje taip pat randama anglies, vario, lazurito, talko, geležies rūdos, druskos, tačiau šių resursų gavyba nėra išplėtota. Gaminami baldai, trąšos, avalynė, apdirbama medvilnė, žemės ūkio produktai.
Pagrindiniai šalies eksporto produktai yra vaisiai ir riešutai, opiumas, rankomis pagaminti kilimai, brangakmeniai. Importuojami maisto produktai, tekstilė, naftos produktai. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Pakistanas, JAV, Indija.
Afganistano gyventojų etninė sudėtis yra gana marga. Kadangi ilgą laiką nebuvo atlikta sistemingų tyrimų ar gyventojų surašymų, tikslių duomenų apie gyventojų sudėtį pagal etnines grupes nėra. 2005 m. CIA World Factbook pateikiami duomenys tėra apytikriai: puštūnai (afganai) 42 %, tadžikai 27 %, chazarai 9 %, uzbekai 9 %, aimakai 4 %, turkmėnai 3 %, beludžiai 2 %, kiti 4 %.
Pagrindinės kalbos yra persų (dari) ir puštūnų. Taip pat vartojamos ir kitos kalbos – daugiausia uzbekų, turkmėnų, beludžių. Nedidelės sikhų ir indų tautinės mažumos kalba pendžabų kalba.
Pasak 2009 m. apskaičiavimų, Afganistanas užima trečia vietą pasaulyje pagal kūdikių mirtingumą. Net 151,95 kūdikiai iš tūkstančio miršta pirmaisiais savo gyvenimo metais. Taip pat šalis užima ketvirtą vietą pasaulyje pagal gimstamumą ir aštuntą vietą pagal mirtingumą. Vidutinė gyvenimo trukmė Afganistane yra 44,64 m. – taip pat viena mažiausių pasaulyje. Gyventojų amžiaus struktūra: [28]
0-14 metų: 44,5 %
15-64 metų: 53 %
65 metų ir vyresni: 2,4 % (2009 m. apsk.)
Pasak apytikslių 2000 m. apskaičiavimų, vyrų raštingumas yra 43,1 %, o moterų – 12,6 %.
Afganistano visuomenė daugiausiai gentinė, su skirtingomis subkultūromis skirtinguose regionuose. Jų istorija siekia bent Achemenidų imperijos laikus V a. pr. m. e. Pietiniuose ir rytiniuose regionuose žmonės gyvena pagal puštūniškus papročius – čia paplitusi puštūnų kultūra. Puštūnai, taip pat beludžiai, yra glaudžiai kultūriškai susiję su Pietų Azija. Kiti afganai yra artimi persų ir tiurkiškoms kultūroms. Kai kurie ne etniniai puštūnai, gyvenantys šalia puštūnų, perėmė puštūnų papročius, tuo tarpu kai kurie puštūnai perėmė persų kultūrą. Tie, kurie gyveno Pakistane ir Irane pastaruosius trisdešimt metų buvo paveikti šių kaimyninių valstybių.
↑Griffin, Luke (2002 m. sausio 14 d.). „The Pre-Islamic Period“. Afghanistan Country Study. Illinois Institute of Technology. Suarchyvuotas originalas 3 November 2001. Nuoroda tikrinta 2010 m. spalio 14 d..
.svg)
