Algirdas Gaižutis

Algirdas Gaižutis
Gimė	1941 m. spalio 17 d. (83 metai) Subačius, Panevėžio apskritis
Motina	Stasė Grumbinaitė
Sutuoktinis (-ė)	Birutė Gaižutienė
Vaikai	Ieva, Laurynas

Veikla	estetikas, menotyrininkas, kultūrologas, politinis bei visuomenės veikėjas

Alma mater	1966 m. Maskvos universitetas

Algirdas Gaižutis (g. 1941 m. spalio 17 d. Subačiuje, Panevėžio apskritis) – Lietuvos estetikas, menotyrininkas, kultūrologas, akademikas, profesorius, politinis bei visuomenės veikėjas.

Biografija

1945 m. motina ir tėvas areštuoti kaip rezistencijos dalyviai, motina kalėjo Vorkutos, tėvas Norilsko lageriuose. 1959 m. baigęs Utenos 2-ąją vidurinę mokyklą, 1959–1961 m. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1961–1966 m. Maskvos valstybiniame M. Lomonosovo universitete studijavo filosofiją ir estetiką. 1966–1970 m. šio universiteto Estetikos katedros aspirantas. 1970 m. apgynė filosofojos mokslų kandidato disertaciją „Apie meninių vertybių prigimtį“.

1970–1985 m. Vilniaus inžinerinio statybos instituto dėstytojas, 1976 m. docentas, 1978–1979 m. Filosofijos, 1979–1985 m. Estetikos katedros vedėjas, nuo 1987 m. profesorius. 1984 m. apgynė habilituoto daktaro disertaciją „Dvasinis kūrybinis menininko potencialas (kūrybos, psichologijos, meninio talento prigimties ir ugdymo problematika)“.^[1]^[2] 1985–1987 m. LSSR MA Istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas, 1987–1989 m. Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto direktoriaus pavaduotojas. Inicijavo Kultūros ir meno instituto (nuo 2002 m. Kultūros, filosofijos ir meno institutas) įkūrimą, 1989–1992 m. jo direktorius, plėtojo naujas mokslo kryptis.

1990 m. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narys korespondentas. 1992–1993 m. laikinojo prezidento Algirdo Brazausko patarėjas švietimo, kultūros, mokslo ir religijų klausimais. Nuo 1998 m. LMA tikrasis narys (akademikas), Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas. 1998 m. stažavo Paryžiuje. 1999–2003 m. Lietuvos mokslo tarybos kolegijos narys ir Humanitarinių mokslų ekspertų komisijos pirmininkas. Nuo 2001 m. LMA viceprezidentas. 2004 m. laikinojo prezidento Artūro Paulausko konsultantas nacionalinės švietimo, ugdymo, mokslo politikos klausimais.^[3] Nuo 2003 m. kovo 26 d. Lietuvos edukologijos universiteto rektorius.

1996 m. draugijos „Žinija“ prezidentas, 2002 m. Europos Sąjungos ateities Lietuvos forumo prezidentas, Lietuvos švietimo tarybos narys. 2006 m. birželio mėn. trumpai – LR Seimo narys, iškėlė Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga.^[4]^[5]

Profesinė veikla

Mokslinių interesų sritys: menotyra, estetika, kultūros filosofija, istorija ir teorija. Parašė, parengė ir paskelbė per 20 mokslinių monografijų, knygų ir studijų, per 200 mokslinių ir meno kritikos straipsnių.

Nuo 1994 m. žurnalo „Menotyra“ ir tęstinių leidinių „Senovės baltų kultūra“, nuo 1995 m. „Lietuvos kultūros tyrinėjimai“, nuo 1992 m. „Lietuvos sakralinė dailė“ vyr. redaktorius, mokslo ir meno žurnalų „Problemos“, „Santa“, „Humanistica“, „Sociologija“, „Lietuvos mokslas“, „Mokslas ir gyvenimas“, „Dailė“ ir kt. redkolegijų narys.^[6]

Dalyvavo parengiant per 100 mokslo daktarų ir habilituotų daktarų (vadovavo doktorantams, buvo komitetų narys, oponentas). Skaitė ir tebeskaito meno sociologijos, estetikos, kultūros filosofijos kursus magistrantams, doktorantams.

Bibliografija

Menas ir humanizmas: apie meninių vertybių prigimtį. – Vilnius: Mintis, 1979. – 143 p.
Tradicijų ir švenčių estetinė funkcija: medžiaga lektoriui. – Vilnius: Žinija, 1980. – 20 p.
Lietuvos fotografija: albumas, kn. 6. – 1981. – 160 p.: iliustr.
Vaikystė ir grožis. – Kaunas: Šviesa, 1982. – 216 p.: iliustr.
Estetika ir meninės kūrybos problemos: šiuolaikinių buržuazinių meno kūrinių koncepcijų kritika: medžiaga lektoriui. – Vilnius: Žinija, 1984. – 22 p.
Vilnius: albumas. – Vilnius, 1985. – 198 p.
Vaikystė ir grožis. – 2-asis leidimas. – Kaunas: Šviesa, 1988. – 317 p.: iliustr. – ISBN 5-430-00208-9
Kūrybinė menininko galia. – Vilnius: Mintis, 1989. – 181 p. – ISBN 5-417-00161-9
Kultūros vertybės ir erzacai. – Vilnius: Academia, 1993. – 375 p.: iliustr. – ISBN 9986-08-000-2
Meno sociologija. – Vilnius: Enciklopedija, 1998. – 218 p.: iliustr. – ISBN 9986-433-13-4
Menų giminystė. – Kaunas: Šviesa, 1998. – 212 p.: iliustr. – ISBN 5-430-02502-X
Žvilgsnis: straipsnių rinkinys / iliustr. Gediminas Pranskūnas. – Kaunas: Santara, 2001. – 169 p.: iliustr. – ISBN 9986-868-34-3
Estetika: tarp tobulumo ir mirties: vadovėlis. – Vilnius: VDA leidykla, 2004. – 635 p.: iliustr. – ISBN 9955-624-02-7
Vilniaus pedagoginis universitetas, 1935–2005. – Vilnius: VPU leidykla, 2005. – 107 p.: iliustr. – ISBN 9955-20-033-2
Daugiaveidis elitas. – Vilnius: VPU leidykla, 2008. – 302 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-20-357-5

Įvertinimas

1993 m. Tarptautinės meninės fotografijos federacijos garbės narys
1999 m. Lietuvos mokslo premija
2002 m. Baltijos Asamblėjos premija ir medalis
2004 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius
2005 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos suteiktas menininko kūrėjo statusas
2006 m. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto „Olimpinė žvaigždė“
2007 m. Baltarusijos valstybinio pedagoginio universiteto garbės profesorius
2008 m. Vroclavo universiteto (Lenkija) aukso medalis
2009 m. ordino „Už nuopelnus Lenkijai“ Karininko kryžius
2010 m. Nacionalinio Michailo P. Dragomanovo vardo pedagoginio universiteto Kijeve (Ukraina) garbės profesorius
2010 m. Gardino valstybinio Jankos Kupalos vardo universiteto (Baltarusija) profesorius 2010 m. nominacija „Už Rusijos ir Lietuvos santykių turtinimą“

Šaltiniai

↑ Algirdas Gaižutis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 564
↑ http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=G&sritis=H Archyvuota kopija 2016-04-27 iš Wayback Machine projekto.
↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=231820
↑ http://www3.lrs.lt/rinkimai/2004/seimas/kandidatai/kand_anketa_l_295541.htm Archyvuota kopija 2008-10-14 iš Wayback Machine projekto.
↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=278079
↑ Algirdas Gaižutis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 335 psl.

Literatūra

Akademikas Algirdas Gaižutis: gyvenimas, darbai, bibliografija / Algimantas Liekis. – Vilnius: „Lietuvos mokslo“ redakcija, 2003. – 376 p.: iliustr. – ISBN 9986-795-16-8