Andrė Masonas gimė 1896 m. sausio 4 d. Balanji prie Teren miestelyje netoli Paryžiaus. 1903 m. šeima persikėlė į Lilį ir po to − į Briuselį, kur tėvas vadovavo prancūzų tapetų gamybos firmos padaliniui. A. Masonas 11 metų būdamas pradėjo lankyti užsiėmimus Briuselio dailės akademijoje, jam didelį įspūdį padarė Dž. Ensoro kūriniai. 1912 m. susipažino su kubistiniųP. Pikaso ir Ž. Brako kūrinių reprodukcijomis. A. Masonas laimėjo prizą Briuselio akademijoje ir žymaus belgų poeto Emile Verhaeren įtikinta šeima išleido A. Masoną 1912 m. studijuoti į Paryžių, kur jis mokėsi Paryžiaus aukštojoje mokykloje. 1914 m. su mokyklos siuntimu A. Masonas pabuvojo Italijoje studijuoti renesanso freskų. Grįžęs susipyko su šeima dėl ryšiu su daug vyresne moterimi ir išvyko pas ją į Berno kalnų vietovę Šveicarijoje. Tuo metu A. Masonas išpažino Nyčės filosofiją, maitinosi vegetariškai, grūdino organizmą ilgai vaikščiodamas basomis po mišką.
Pirmojo pasaulinio karo metu 1915 m. A. Masonas įstojo savanoriu į pėstininkų brigadą, 1917 m. buvo sužeistas fronte antrojo Enos mūšio metu. Gydėsi apie 18 mėnesių ir dėl išsišokimų prieš gydytojus buvo trumpai perkeltas į psichiatrinę kliniką, iš kurios išleistas motinos prašymu. Po karo A. Masonas gyveno Paryžiaus apylinkėse labai skurdžiai, užsiėmė puodininkyste, 1920 m. vedė Odette Cabale, dirbo korektoriumi žurnale, bandė tapyti. Su šeima apsigyveno Monmartre, kur 1921 m. susitiko Choaną Miro ir Maksą Žakobą. Pastarasis supažindino A. Masoną su meno kolekcininku Daniel-Henri Kahnweiler, su kuriuo 1923 m. pavyko sudaryti sutartį, leidusią A. Masonui atsidėti tapybai. A. Masonas susipažino su to meto Paryžiaus menininkais, jo kūryba tuo metu buvo kubistinė. 1924 m. įvyko pirmoji personalinė paroda Kahnweiler galerijoje Paryžiuje, kurioje apsilankė Andrė Bretonas ir įsigijo vieną A. Masono paveikslų. Po to A. Bretonas apsilankė A. Masono studijoje ir pakvietė prisijungti prie besikuriančios siurrealistų grupės. 1925 m. A. Masonas dalyvavo pirmojoje siurrealistų parodoje Pjero galerijoje Paryžiuje.
1928 m. A. Masonas pradėjo tolti nuo siurrealistų ir 1929 m. nutraukė su jais ryšius dėl autokratiško A. Bretono vadovavimo. Tuo metu išsiskyrė su žmona, nutraukė sutartį su Kahnweiler ir 1931 m. sudarė sutartį su Niujorko meno dileriu Paul Rosenberg. 1933 m. atnaujino sutartį su Kahnweiler. 1934 m. A. Masonas kelionės į Ispaniją metu Barselonoje vedė Rose Makles. Į Prancūziją pora grįžo 1936 m., apsigyveno kaimo vietovėje Normandijoje. 1936 m. A. Masono kūriniai eksponuoti siurrealistų parodoje Londone, 1938 m. − Paryžiuje ir 1939 m. A. Masonas galutinai susitaikė su A. Bretonu, kuris publikavo palankią apžvalgą apie dailininko kūrybą. Antrojo pasaulinio karo metu A. Masonas su žmona traukėsi nuo vokiečių okupacijos ir per Marselį 1941 m. išvyko į JAV, apsigyveno Konektikute, kur jo kaimynai buvo Aleksandras Kolderis ir Aršilas Gorkis. 1945 m. pora grįžo į Prancūziją, 1946 m. įvyko didelė A. Masono retrospektyvinė paroda Briuselyje. 1958 m. Venecijos bienalėje atskiras kambarys buvo skirtas A. Masono kūriniams. 1965 m. Andrė Malro suteikė A. Masonui valstybinį dekoravimo užsakymą Paryžiaus Odeono teatre. Jo vėlyvieji kūriniai tapo abstraktesni. A. Masonas mirė 1987 m. spalio 28 d. Paryžiuje.
