Vegetarizmas – tokia mitybos praktika, kai yra atsisakoma bet kokios mėsos, įskaitant žuvį, paukštieną, vėžiagyvius bei šalutinius skerdimo produktus.[1] Tokios mitybos priežastys gali būti įvairios: etinės, religinės, kultūrinės, estetinės, ekologijos, ekonomikos, politinės, skonio arba sveikatos.
Yra keli vegetariškos dietos variantai; pvz., dalis vegetarų pasirenka pašalinti kiaušinius iš savo raciono, tačiau kiti to nedaro. Veganai, pavyzdžiui, vartoja tik augalinės kilmės produktus. Dalis vegetarų taip pat dažnai pasirenka rūbus ir kitus produktus, kurių gamyba nesusijusi su gyvūno išnaudojimu ir jo mirtimi.
Teisingai suderintos vegetariškos dietos gali visiškai patenkinti žmogaus organizmo maistinius poreikius visose gyvenimo stadijose; rimti ilgamečiai medicininiai tyrimai parodė, kad vegetarizmas gali pratęsti gyvenimo trukmę, pagerinti sveikatą ir žymiai sumažinti vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų riziką.[2][3] Vegetarų kūno masė palyginus mažesnė, jų
[4][5][6], cholesterolio kiekis ir kraujospūdis mažesnis, nei žmonių, valgančių tiek gyvūninį, tiek augalinį maistą. Vegetarai 20 procentų rečiau miršta nuo išseminės širdies ligos, palyginus su nevegetarais. Įvairūs tyrimai rodo, kad vegetarai gyvena nuo 1 iki 5 metų ilgiau už mėsėdžius[7].
Fryganai teigia, kad visos prekės (nebūtinai gyvūninės kilmės), pagamintos kapitalistinėje visuomenėje, prisideda prie eksploatacijos, todėl neperka jokių produktų, įskaitant ir maistą. Tokiu būdu jie susitelkia ties to maisto ir kitų prekių įsigyjimo juos neperkant: tam fryganai patys augina ir gamina maistą arba ieško laukinių augalų; miestų fryganai randa maistą šiukšlių konteineriuose – tokiu būdu, jų teigimu, yra kiek stabdoma ekologinė katastrofa bei beprotiškas vartojimas ir eksploatacija. Nors daugelis fryganų yra vegetarai arba veganai, dalis valgo gyvūninius produktus – tokie fryganai pateisina savo dietą tuo, kad jau išmesto maisto valgymas nedidina gyvūnų išnaudojimo.
Semi-vegetariniai
Peskovegetarai – lakto-ovo vegetarai, valgantys ir žuvį.
Polovegetarai – lakto-ovo vegetarai, valgantys ir paukštieną.
Motyvacija ir privalumai
Žmonės tampa vegetarais dėl įvairių priežasčių.
Tam gali turėti įtakos vietinė religija ir kultūra.
Žmogus gali tapti vegetaru ir dėl etinių sumetimų, nepateisinant, pvz., gyvūno naudojimo žmogaus reikmėms, šiuolaikinės maisto pramonės praktikų, kuomet gyvuliai yra dažnai užauginami nenatūraliomis sąlygomis ar metodais.[12][13] Tokie vegetarai pasisako už gyvūnų teises ir dažnai dalyvauja socialiniame aktyvizme.
Dalis vegetarų tokią mitybą pasirenka dėl sveikatos priežasčių. Vegetarų kūno masė palyginus mažesnė, jų
[4][5][6], cholesterolio kiekis ir kraujospūdis mažesnis, nei žmonių, valgančių tiek gyvūninį, tiek augalinį maistą. Vegetarai 20 procentų rečiau miršta nuo išeminės širdies ligos, palyginus su nevegetarais. Įvairūs tyrimai rodo, kad vegetarai gyvena nuo 1 iki 5 metų ilgiau už mėsėdžius[7]. Ilgesnę vegetarų gyvenimo trukmę gali lemti ir kiti faktoriai, aukštesnė socialinė – ekonominė padėtis arba retesni žalingi įpročiai.
Dalis vegetarų renkasi tokią dietą dėl mėsos produktuose galimų cheminių medžiagų. Perdirbtoje mėsoje randama kenksmingų medžiagų – nitrozaminų (E250), kurie paskatina vėžį, netgi naturalioje raudonoje mėsoje atsiranda kenksmingų medžiagų, ją kepant per ilgai ant atviros ugnies.[14][15][16]. Šiaurės Amerikoje yra paplitęs hormonų ir antibiotikų naudojimas didinant produktyvumą mėsos ir pieno pramonėje. Nors augaluose pasitaiko pesticidų, jų turimi vitaminai ir kitos medžiagos yra vertinamos sveikatos atžvilgiu. Soja, grūdai, sėklos ir daržovės turi naudingų medžiagų, tokių kaip fitoestrogenų, kurie turi antivėžinių[17][18]
savybių.
Kita dalis pasirenka vegetarizmą, nes yra susirūpinę dėl mėsos industrijos poveikio aplinkai. Mėsos gamybai reikia daugiau žemės[19], vandens[20] ir energijos[21][22], nei tam pačiam baltymų kiekiui išgauti iš pasėlių ploto. Augalinai baltymai yra daug pigesni. Iš vieno hektaro žemės galima gauti 280 kg jautienos arba 11200 kg sojos pupelių. Tokiam pat kiekiui išgauti pupelių reikėtų tik 300 litrų vandens. Išgauti 1 kg baltymų iš pramoniniu būdu gaminamos mėsos reikia 50000 litrų vandens. JAV maistui auginami gyvuliai sunaudoja 50 % vandens resursų, 90 % sojos, 80 % kukurūzų, ir 70 % grūdų derliaus.[23]
Gyvulininkystė yra vienas iš pagrindinių išmetamųjų dujų šaltinių – anot JT ataskaitos,[24] gyvūninių produktų gamyba yra atsakinga už 18 % antropogeninių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, jų tarpe 9 % viso pasaulio anglies dioksido dujų, 65 % azoto suboksido, 37 % metano dujų, 67 % amoniako, ir kitų šiltnamio dujų. Palyginus, daržovių laukai į atmosferą išskiria žymiai mažiau azoto, negu mėsos, kiaušinių ir pieno pramonės įmonės.
Yra taip pat teigiama, kad perėjimas prie labiau vegetariškos mitybos turėtų didelę įtaką pasaulinio bado problemos išsprendimui, kadangi mėsos gamyba, palyginus su augalinio maisto gamyba, nėra labai efektyvi dirbamų plotų, vandens ir energijos panaudojimo prasme: panaudojus laisvus nuo pašarų gyvuliams išteklius žmogaus maistui auginti, būtų įmanoma pramaitinti žymiai daugiau žmonių.[26][27]
Mokslinės bendruomenės nuomonė yra ta, kad žmogus yra labiau priskiriamas prie visaėdžių gyvūnų. Organizmas yra prisitaikęs valgyti kiek gyvūninį, tiek augalinį maistą, bet yra teigiančiųjų, kad žmogui yra labiau būdinga būti vegetaru. Vienas pagrindinių šių teorijų argumentų yra tas, kad žmogus turi mažus žandikaulius, o jo rudimentinės iltys ir platūs krūminiai dantys nepanašūs į mėsėdžių gyvūnų.[28] Taip pat teigiama, kad santykinai ilgas žmogaus žarnynas yra labiau būdingas ne mėsa mintantiems gyvūnams.
Įtaka sveikatai
Indijoje naudojami ženklai, skirti vegetariškiems (kairėje) ir nevegetariškiems produktams žymėti
Pilnavertė vegetariška mityba yra tinkama visiems žmonėms visose gyvenimo situacijose, ji tinka ir nėščiosioms, maitinančioms kūdikius moterims, paaugliams ir vaikams bei senyvo amžiaus žmonėms.[29] Balansuotą ir sveiką mitybą sudaro baltymai, angliavandeniai, riebalai, bei ląsteliena. Nors vegetariška dieta gali būti efektyvus būdas pagerinti sveikatą, neteisingai subalansuota mityba gali sukelti problemų. Apribojus mėsos bei pieno produktų naudojimą ir neužtikrinus adekvačių augalinių produktų vartojimą gali susidaryti maistinių medžiagų trūkumas.
Baltymai ir tinkamas jų kiekis yra sveikos mitybos pagrindas. Rekomenduojama, kad per dieną būtų suvalgoma 0,8 gramo baltymų kilogramui svorio. Jeigu žmogus sveria 80 kg, tai jam būtų rekomenduojama suvalgyti 64 gramų baltymų per dieną.[30]
Baltymai yra randami įvairiuose maisto produktuose skirtingais kiekiais.[31]
Problemų gali sukelti nepakeičiamų riebalinių rūgščių bei vitaminų B2, B12, D, geležies, kalcio ir cinko stoka. Taip pat itin svarbu, kad į dietą būtų įtraukta pakankamai baltymų iš įvairių šaltinių, nes kitaip nebus išgaunamos visos kūnui reikalingos aminorūgštys. Valgant įvairų baltymų turintį maistą tai nesukelia didelių problemų, bet jeigu baltymai yra išgaunami tik iš pupelių ar vien tik ryžių, kūnui nėra suteikiamos visos reikalingos aminorūgštys, ir gali atsirasti aminorūgšties stoka.
Baltymai yra sudaryti iš aminorūgščių, bet ne visi augalai turi pakankamus kiekius visų aštuonių nepakeičiamų aminorūgščių. Šios rūgštys yra nepakeičiamos, nes kūnas jų negamina ir jas yra būtina išgauti su maistu. Šios amino rūgštys yra: izoleucinas, leucinas, lizinas, metioninas, fenilalaninas, treoninas, triptofanas, valinas.
Aminorūgštis histidinas yra laikoma iš dalies nepakeičiama, nes kūnas ne visada reikalauja, kad ši būtų gaunama su maistu. Grikiai, bolivinės balandos ir soja suteikia pakankamus visų aštuonių minėtų aminorūgščių (įskaitant histidiną) kiekius.
Pupelės turi mažai metionino ir triptofano, bet turi pakankamai izoleucino ir lizino. Ryžiai turi ribotą kiekį izoleucino ir lizino, bet turi pakankamus kiekius metionino ir triptofano. Valgant pupeles ir ryžius kūnas gauna visas reikalingas maistines aminorūgštis.
Balansuota dieta yra itin svarbi užtikrinant visų maistinių medžiagų pakankamumą. Tokia dieta yra pasiekiama valgant įvairų maistą, gaunant baltymus iš kelių šaltinių, naudojant pakankamai angliavandenių, tinkamų riebalų, kitų maistinių medžiagų.
Situacija Lietuvoje
Nors lietuviškoje virtuvėje tradiciškai svarbią vietą užima mėsa, Lietuvoje taip pat nuolatos auga vegetarų skaičius[reikalingas šaltinis]. „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, 10% kavinių ir restoranų lankytojų lietuvių viešojo maitinimo įstaigose niekada nevalgo produktų iš mėsos.[32] 2018 m. tyrimo duomenimis, Lietuvoje yra 1,5% vegetarų, iš kurių 0,7% – veganai, 0,1% – žaliavalgiai, o fleksitarais įvardinami 8,4 proc. Lietuvos gyventojų.[33]
Lietuvos vegetarų draugija įkurta dar 1924 m. sausio 13 d. Kaune, o etinį vegetarizmą ypač populiarino filosofas Vydūnas. Būta ir daugiau žymių vegetarų, pvz., Seimo deputatas Kazimieras Ralys. Vegetariškos draugijos taip pat steigėsi Telšiuose, Šiauliuose. Vegetariškų valgyklų būta Kaune bei Šiauliuose, vegetarišką maistą siūlė ir nakvynės paslaugas kurortuose teikiantys verslininkai.[34] Buvo išleistos vegetariškų patiekalų receptų knygos.
2016 m. rugsėjį Lietuvoje buvo surengta pirmoji veganų mugė Vegfest LT.[36]
Nuo 2017 m. tarnaujantiesiems Lietuvos kariuomenėje yra galimybė rinktis alternatyvius – vegetariškus ar veganiškus – valgiaraščius.[37] Kad kariuomenėje būtų galimybė maitintis vegetariškai pasiekė krišnaitų bendruomenė.[38]
↑ 6,06,1„"Risk of overweight and obesity among semivegetarian, lactovegetarian, and vegan women"“. Katherine L Tucker and Alicja Wolk, Jean Mayer US Department of Agriculture Human Nutrition Research Center on Aging at Tufts University, Boston, MA (PKN and KLT), and the Division of Nutritional Epidemiology, Department of Environmental Medicine, Karolinska Institute, Stockholm, Sweden (AW). Published: American Journal of Clinical Nutrition, Vol. 81, No. 6, 1267-1274, June 2005.
↑„Environment: Land“. Vegan Society. Suarchyvuotas originalas 2007-06-09. Nuoroda tikrinta 2007-05-29. „In all, the raising of livestock takes up more than two-thirds of agricultural land, and one third of the total land area.“
↑„Environment: Water“. Vegan Society. Suarchyvuotas originalas 2007-05-23. Nuoroda tikrinta 2007-05-29. „If we put all of these figures together, we find that whilst wheat provides us with an average 27.5 kcal for each litre of water used, beef provides only 0.76 kcal per litre. This means that - based on the data presented to show that other figures were "overstated" - beef still requires 36 times as much water per calorie as wheat.“
↑„Environment: Energy“. Vegan Society. Suarchyvuotas originalas 2007-04-29. Nuoroda tikrinta 2007-05-29. „A plant-based vegan diet uses substantially less energy than a diet based on animal products. This energy is virtually all derived from fossil fuels, making meat and dairy consumption a contributing factor in air pollution, acidification, oil spills, habitat destruction and global warming.“
↑„About Veganism: For the Environment“. Vegan Action. Suarchyvuotas originalas 2007-06-10. Nuoroda tikrinta 2007-05-29. „Animal agriculture takes a devastating toll on the earth. It is an inefficient way of producing food, since feed for farm animals requires land, water, fertilizer, and other resources that could otherwise have been used directly for producing human food.“
↑Milton, Katarine, „A hypothesis to explain the role of meat-eating in human evolution“,Evolutionary Anthropology: Issues, News, and Reviews Volume 8, Issue 1, 1999, Pages: 11-21
