Manoma, kad šis puslapis parašytas neplaningai. Jei galite, perrašykite straipsnį planingai ar padėkite apsispręsti dėl naudotino straipsnio plano aptarime.
Andrejus Aleksandrovičius Mironovas rus.Андрей Александрович Миронов
Andrejus Aleksandrovičius Mironovas (Андрей Александрович Миронов, 1941 m. kovo 8 d. Maskva – 1987 m. rugpjūčio 16 d. Latvija, Ryga) – populiarus tarybinių laikų kino ir teatro aktorius.
Biografija
Tėvai ir giminės
Andrejus Mironovas gimė 1941 m. kovo 7 d. Maskvoje žymių estrados artistų šeimoje. Tėvas Aleksandras Semionovičius Menakeras, o motina Marija Vladimirovna Mironova. Gimimo metu Andrejus gavo savo tėvo Menakero pavardę. A. Mironovas gimė kovo 7 dieną, bet jo tėvų valia gimimo data buvo nurodyta šventinė kovo 8 diena.
A. Mironovo brolis iš tėvo pusės: Kirilas Aleksandrovičius Laskaris. Dukra Marija Andrejevna Mironova (motina Jekaterina Gradova). Įdukra Marija Andrejevna Golubkina (motina Larisa Golubkina). Trečios eilės pusbrolis režisierius Leonidas Isaakovičius Menakeras.
Jaunystė
1948 m. Andrejus Mironovas pradėjo mokytis Maskvos 170-os vyrų mokyklos 1-oje klasėje. 1950 m. tėvai pakeitė Andrejaus pavardę į Mironovo.
1952 m. A. Mironovas pabandė pirmą kartą nusifilmuoti kine, bet šis bandymas nepavyko. Mironovas nepraėjo atrankos į Aleksandro Ptuško filmą „Sadko“.
1955 m. įvyko Mironovo debiutas mokyklos teatro scenoje. Mironovas suvaidino fon Krauzės vaidmenį spektaklyje pagal K. Simonovo kūrinį „Rusų žmonės“ („Русские люди“).
1958 m. Andrejus Mironovas baigė mokyklą ir įstojo mokytis į B. V. Šukino vardo teatrinę mokykla kuri buvo prie Jevgenijaus Vachtangovo vardo teatro.
1960 m. Andrejus Mironovas nusifilmuoja pirmajame savo filme "O jeigu tai meilė? " („А если это любовь?“), režisierius Julijus Raizmanas.
Kūrybinis kelias ir asmeninis gyvenimas
1962 m. kovo 19 d. įvyko filmo „O jeigu tai meilė?“ premjera. Tais pačiais metais birželio mėn. Mironovas baigė teatrinę mokyklą gaudamas raudoną baigimo diplomą, o jau birželio 18 buvo priimtas į Maskvos satyros teatro trupę, kur išdirbo 25 metus. Pirmas vaidmuo šiame teatre suvaidintas birželio 24 – Gariko vaidmuo iš O. Stukalovo spektaklio „24 valandos per parą“ („24 часа в сутки“), pagal A. Kriukovo pastatymą. Filmuojantis filme „Trys plius du“ Mironovas pradeda meilės romaną su Natalija Fatejeva.
1963 m. Mironovas vis labiau užimtas teatro veikloje. Jis gastroliuoja su trupe Gorkije, Saratove, Kislavodske. Taip pačiais metais gruodžio 23 per Natalijos Fatejevos gimtadienį Mironovas susipažįsta su Larisa Golubkina.
1966 m. balandžio ir gegužės mėn. Mironovas du kartus vedė televizijos laidą "Labas vakaras! " („Добрый вечер!“). Šios laidos pagrindu vėliau gimė laida „Užeiga „13 kėdžių““. Vasarą teatras gastroliavo Pabaltijyje ir tuo metu Mironovas užmezga meilės romaną su Tatjana Jegorova.
1967 m. festivalio „Maskvos teatro pavasaris – 67“ metu Mironovui įteikiama trečioji premija už Selesteno vaidmenį L. Slavino spektaklyje „Intervencija“. Lapkričio mėn. „Aktoriaus namuose“ įvyko Mironovo personalinis kūrybinis vakaras, kuris patyrė anšlagą.
1968 m. Maskvos teatro jaunimo peržiūroje, skirtame Didžiosios Spalio revoliucijos 50-mečiui Mironovui įteikta pirmoji premija už Žadovo vaidmenį spektaklyje „Pelninga vieta“ („Доходное место“) ir Selesteno vaidmenį spektaklyje „Intervencija“. Spalio 15-23 Mironovas buvo asmeninėje kelionėje Japonijoje. Spalio 24 d. Mironovas su Jegorova pateikė pareiškimus santuokos registracijai, bet suplanuotos vestuvės gruodžio 15, dėl Mironovo tėvo infarkto, neįvyko.
1969 m. vasarį Mironovas įgarsino Sebastjano Lutatino vaidmenį T. Rybasovo radijo pastatyme „Солёная купель“ (pagal A. Novikovo-Priboj romaną). Kovo mėn. Mironovas nusiperką seną savo svajonę automobilį „Volgą“. Gegužės mėn. išleidžiama pirmoji Mironovo garso plokštelė. Plokštelėje „Muzika ir dainos iš kino filmo „Briliantinė ranka““ Mironovas atliko labai populiarią dainą „Nelaimių sala“ („Остров невезения“). Spalį aktorius filmuojasi režisieriaus L. Cheifico televiziniame spektaklyje „Rudin“. Už Rudino vaidmenį Mironovas sulaukė labai palankių atsiliepimų.
1970 m. dėl nelaimingo atsitikimo Jegorovai gimsta miręs vaikas. Birželio mėn. filmavosi Alarino vaidmenyje M. Mikaeliano televizijos spektaklyje „Patamsyje“ (pagal A. Kuprino kūrinį). Festivalyje „Maskvos teatro pavasaris – 70“ Mironovas apdovanotas diplomu ir antrąja premija už Višnenskio vaidmenį spektaklyje „Įkalintas laike“ („У времени в плену“). Tais pačiais metais vasarą Mironovas gastroliuoja su satyros teatru Čeliabinske ir Magnitagorske. Gruodžio 27 įvyko spektaklio „Patamsyje“ premjera televizijoje.
1971 m. kovo 8 d. „Literatų namuose“ Mironovas švenčia savo trisdešimtmetį. Gegužės mėn. Mironovas susipažįsta su aktore Jekaterina Gradova, o birželio 29 jai oficialiai pasiperša. Rugsėjo mėn. filmuojasi Rule vaidmenyje televizijos spektaklyje „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“. Lapkričio 30 įvyko Mironovo vedybos su Jekaterina Gradova.
1972 m. sausio 1 d. įvyko spektaklio „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“ premjera televizijoje. Gegužės pabaigoje vyko teatro gastrolės Bulgarijoje.
1973 m. Mironovas pardavė savo butą Maskvos, Volkovo skersgatvyje ir persikraustė į kooperatinį dviejų kambarių butą Gerceno g. 49. Gegužės 28 d. gimsta dukra Marija. Gruodžio 29 per televiziją parodo filmą „Seniai – plėšikai“. Tais pačiais metais spektaklyje „Didelio namo mažos komedijos“ Mironovas debiutuoja kaip teatro režisierius.
1974 m. balandžio 29 d. įvyko televizinio spektaklio „Beprotiška diena, arba Figaro vedybos“ premjera. Spalio 16 d. Mironovui suteikiamas „RTFSR Nusipelniusio artisto“ vardas. Spalio mėn. Mironovas patyrė keletą nesėkmių: išsiskyrė su žmona Jekarina Gradova ir nepraėjo atrankos į Ženios Lukašino vaidmenį Eldaro Riazanovo filme "Likimo ironija, arba Po pirties! " („Ирония судьбы, или С лёгким паром!“. Lapkričio mėn. su teatru gastroliuoja Italijoje. Gruodžio mėn. pradeda filmuotis Grušnickio vaidmenyje Anatolijaus Efroso televizijos spektaklyje „Pečorino žurnalo puslapiai“. „Goskino“ įsakymu Mironovui maksimaliai padidinamas filmavimo užmokesčio tarifas ir nuo šiol jis pagal visus kriterijus priklausė „kino elitui“.
1975 m. vasario mėn. persikraustė pas Larisa Golubkina adresu Maskva Selezniovskaja g. 30. Vasaros pabaigoje gastroliuoja Kazachstane. Rugsėjo 14 įvyko televizijos spektaklio „Sugrįžimas“ (P. Reznikovo pastatymas) premjera. Lapkričio mėn. pabaigoje koncertavo Tbilisyje.
1976 m. birželio mėn. gastroliavo Lenkijoje, bei dalyvavo Varšuvoje Tarptautiniame teatrų festivalyje.
1977 m. išleidžiamas diafilmas „Andrejus Mironovas“ (išleido „Diafilmo“ studija, B. Pojurovskij scenarijus). Vasarą susituokė su L. Golubkina, o vasaros pabaigoje filmuojasi televizijos spektaklyje „Tarp žemės ir dangaus“ (Klimovo vaidmuo, režisierius V. Fokinas). Rugsėjo mėn. siunčiamas „Goskino“ lankėsi JAV. Nuo rugsėjo 22 iki lapkričio 6 d. buvo gastrolėse Jugoslavijoje ir dalyvavo Belgrado tarptautiniame festivalyje – BITEF.
1978 m. sausio mėn. išleidžiama plokštelė „Poetas Andrejus Mironovas“. Lapkričio 18 televizijoje buvo parodytas Andrejaus Mironovo kūrybinis vakaras koncertinėje „Ostankino“ studijoje.
1979 m. gegužės 23 d. suvaidino Don Žuaną A. Efroso spektaklyje „Don Žuano tęsinys“ („Продолжение Дон Жуана“). Birželio pabaigoje su teatru gastroliuoja Rygoje. Rugpjūčio 11 d. įvyko P. Reznikovo televizijos spektaklio „Sodininkai“ („Дачники“) premjera televizijoje. Spalio mėn. po festivalio „Maskvos teatro pavasaris – 79“ Mironovui įteikta antroji premija už Lionės Šindino vaidmenį spektaklyje "Mes žemiau pasirašę… ". Spalio mėn. Mironovas su teatru vyksta į gastroles Bulgarijoje. Bulgarijos televizijoje Mironovas įrašo naujametinę programą. Lapkričio mėn. vyko į gastroles Vengrijoje.
1980 m. rugpjūčio mėn. Mironovas su žmona L. Golubkina buvo išvykęs į Olandiją. Lapkričio 14 d. apdovanojamas medaliu „Už darbinę šlovę“ („За трудовую доблесть“), o gruodžio 18 d. RTFSR Aukščiausiosios tarybos Prezidiumo įsakymu suteiktas „RTFSR liaudies artisto“ vardas.
1982 m. kovo 6 d. mirė Mironovo tėvas Aleksandras Menakeras. Rugpjūčio mėn. ilsėjosi su žmona Belgijoje. Spalio mėn. gastroliavo su teatru VDR. Gruodžio 9 d. „Goskino“ įsakymu sustabdyti Aleksejaus Germano filmo „Mano draugas Ivanas Lapšinas“ filmavimai. Šiame filme Mironovas vaidino žurnalistą Chaniną. Prasideda V. Vinogradovo dokumentinio filmo "Aš gražinu Jūsų portretą… ". Šiame filme Mironovas atlieka vedančioje vaidmenį. Prieš naujus metu išeina A. Mironovo plokštelė "Na kuo mes ne pora? " („Ну чем мы не пара?“).
1983 m. birželį ir liepą gastroliuoja JAV. Dėl „Lenfilmo“ ir „Goskino“ nesutikimo teko kelis kartus filmuoti, montuoti ir naujai įgarsinti filmą „Blondinė už kampo“.
1984 m. išleidžiama plokštelė „Seni draugai. Andrejus Mironovas. Raimondas Paulas“.
1985 m. koncertuoja A. Jaločkinos vardo Centriniuose aktorių namuose, kur buvo pristatoma jo tėvų knyga „…savo repertuare“ („…в своём репертуаре“). Žmona L. Golubkina padovanoja Mironovui automobilį „BMW“. Gruodžio mėn. dalyvauja E. Riazanovo kūrybiniame vakare kuris vadinosi „Draugų rate“.
1986 m. gegužės 29 d. įvyko A. Lunačarskio radijo spektaklio „Eleonoros siela“ („Душа Элеоноры“) premjera. Mironovas suvaidino Napoleoną Malaparte. Nuo gegužės 31 iki birželio 10 d. kartu su kultūrine delegacija vyko į pasaulio futbolo čempionatą Meksikoje. Rugpjūčio mėn. su teatru gastroliavo Tomske. 1986 m. rudenį pakviestas į Linksmųjų ir išradingųjų klubo (KVN) aukščiausios lygos vertinimo komisiją.
1987 m. birželio 15 d. paskutinį kartą suvaidino savo Klaverono vaidmenį Maskvos satyros teatro pastate, M. Saltykovo-Ščedrino spektaklyje „Šešėliai“. Liepos 27 d. suvaidino paskutinį spektaklį Maskvoje: „Figaro vedybos“, „Ermitažo“ sodo Veidrodiniame teatre. Rugpjūčio 13 d. paskutinis solinis Mironovo koncertas Rygoje.
1987 m. rugpjūčio 14 d. Maskvos satyros teatro gastroliuojant Rygoje, spektaklio „Beprotiška diena, arba Figaro vedybos“ metu Mironovas prarandą sąmonę, nepabaigęs vaidinti paskutinės scenos. Mironovas buvo nuvežtas į vietos ligoninę kur po dviejų dienų 5 val. 35 min. mirė nuo hemoraginio insulto. Rugpjūčio 20 d. palaidotas Maskvoje. Spalio mėn. išeina Mironovo plokštelė „Ši daina skirta artimiems draugams“ („Эта песня для близких друзей“) su Jano Frenkelio dainomis.
Filmografija
1962 m. – O jeigu tai meilė? (А если это любовь?) – Piotras
1962 m. – Mano jaunesnysis brolis (Мой младший брат) – Jurka
1963 m. – Trys plius du (Три плюс два) – Roman Liubeškin
1963 m. – Du sekmadieniai (Два воскресенья)
1965 m. – Metai kaip gyvenimas (Год как жизнь) – Fridrik Engels
