Rugsėjo 14

Rugsėjo 14 yra 257-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 258-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 108 dienos.

• Lietuva – Šv. Kryžiaus išaukštinimas.

Sanita – Sanija – Santa – Eisvinas – Eisvina – Krescencija – Krescencijus – Eugenija

• 1704 – Biržų pilį užėmė švedai, susprogdino rūmus ir kitus pastatus;
• 2003 – Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė tapo Europos čempionais, pakartodama 1937 ir 1939 metų sėkmę. Lietuviai finale 93-84 laimėjo prieš Ispanijos vyrų krepšinio rinktinę;
• 2007 – LŽŪU prasidėjo 54-osios Pasaulinės arimo varžybos.

• 1831 m. – Jonas Vytautas Emanuelis Juozapas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, 1861 m. gegužės 8 d. Rusijos imperatorius jam ir broliams iš naujo patvirtino grafo titulą (m. 1892 m.).
• 1889 m. – Stasys Navickas, vargonininkas, chorvedys, kapelmeisteris, kompozitorius (m. 1962 m.).
• 1892 m. – Steponas Kolupaila, Lietuvos geodezininkas, hidrologas, technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos pradininkas (m. 1964 m.).
• 1898 m. – Kazimieras Graužinis, Lietuvos diplomatas, teisės daktaras (m. 1962 m.).
• 1900 m. – Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, Lietuvos sporto žurnalistė, lengvaatletė, viena sporto pradininkių Lietuvoje (m. 1997 m.).
• 1917 m. – Krizantas Juknevičius, Lietuvos kunigas, salezietis, teologijos daktaras.
• 1919 m. – Jurgis Krikščiūnas, vienas Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjų, Dainavos apygardos štabo oranizacinio skyriaus viršininkas (m. 1949 m.).
• 1924 m. – Irena Porvaneckienė-Adomaitytė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1925 m. – Benjaminas Gorbulskis, Lietuvos kompozitorius, populiarių dainų autorius (m. 1986 m.).
• 1927 m. – Ričardas Kazlaukas, zoologas, mokslų kandidatas (1963 m.); 1952 m. baigė Vilniaus universitetą, nuo 1956 m. jame dėstė; docentas (1968 m.) (m. 2014 m.).
• 1932 m. – Česlovas Jukna, Lietuvos zootechnikas, mėsinės galvijininkystės plėtojimo Lietuvoje pradininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1939 m. – Teresė Papšytė, muzikos mokytoja, vargonininkė, chorvedė, vienuolė.
• 1944 m.:
  • Anelė Kaulinytė, pianistė, muzikos mokytoja, chorvedė, žinomo muziko Leono Kaulinio duktė.
  • Arvydas Kuodys, Lietuvos ekonomistas, socialinių mokslų daktaras.
• 1947 m. – Jolanta Teišerskytė-Stoškienė, Lietuvos dailininkė (m. 2020 m.).
• 1950 m. – Romutis Visockas, Lietuvos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1953 m.:
  • Rimantas Rakauskas, Vilniaus universiteto gamtos mokslų fakulteto zoologijos katedros vedėjas, profesorius, daktaras, Lietuvos entomologų draugijos narys.
  • Vidmantas Veselis, Lietuvos ir Birštono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1955 m. – Vytautas Naudužas, lietuvių ekonomistas, diplomatas.
• 1958 m. – Stanislovas Buškevičius, Lietuvos politikas, „Jaunosios Lietuvos“ narys (nuo 1988 m.), šios sąjungos pirmininkas.
• 1959 m. – Vigandas Adomavičius, Lietuvos ir Zarasų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1960 m.:
  • Jonas Narmontas, Lietuvos irkluotojas.^[1].
  • Juozas Rimkus, agronomas, Lietuvos ir Kelmės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m.:
  • Olga Fedorčeva, gydytoja, Lietuvos ir Neringos savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
  • Kęstutis Marčiulynas, Lietuvos teatro režisierius ir aktorius, budistų vienuolis (m. 2022 m.).
• 1962 m. – Rimtas Baltušis, pedagogas, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1964 m. – Rimas Jarmala, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1967 m. – Rimvydas Paleckis, žurnalistas, Lietuvos televizijos vadovas.
• 1968 m. – Kęstutis Krasauskas, Lietuvos skulptorius, buvęs Pasvalio rajono savivaldybės Kultūros tarybos narys, visuomenės veikėjas, karys savanoris, šaulys.
• 1971 m. – Gintaras Kazakas, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1977 m. – Paulius Šinkūnas, Lietuvos ir Utenos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1989 m. – Edgaras Cvirka, Lietuvos krepšininkas nuo 2006 m. rungtyniaujantis Praveniškių Fortūna (Kauno Krepšinio Lyga) komandoje.

• 1912 m. – Liudvikas Chodakauskas, Lietuvos gydytojas, medicinos daktaras, visuomenės veikėjas (g. 1843 m.).
• 1913 m. – Aleksandra Olsufjevaitė-Zubovienė, Vladimiro, Olgos ir Dmitrijaus Zubovų motina, visuomenės veikėja (g. 1840 m.).
• 1915 m. – Jonas Burba, kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, knygnešys (g. 1853 m.).
• 1940 m. – Pranas Mašiotas, pedagogas, rašytojas, kultūros veikėjas (g. 1863 m.).
• 1957 m. – Juozas Kamaitis, vargonininkas, pedagogas, chorvedys, kompozitorius (g. 1893 m.).
• 1959 m. – Jurgis Čiurlys, inžinierius geležinkelininkas, mokslininkas, politinis veikėjas (g. 1881 m.).
• 1971 m. – Zigmas Toliušas, teisininkas, advokatas, knygos kultūros ugdytojas ir populiarintojas (g. 1889 m.).
• 1979 m. – Pranas Gudynas, Lietuvos muziejininkas, dailėtyrininkas, restauratorius, tapytojas (g. 1919 m.).
• 1985 m. – Leonas Gytis Lazėnas, Lietuvos inžinierius mechanikas, technikos mokslų kandidatas (g. 1939 m.).
• 2000 m. – Jurgis Vladislovas Giedraitis, Lenkijos politikas, publicistas (g. 1906 m.).
• 2006 m. – Juozas Blužas, Lietuvos gydytojas kardiologas, pedagogas, mokslininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1928 m.).
• 2008 m. – Algimantas Litvaitis, Lietuvos sporto žurnalistas, redaktorius (g. 1929 m.).
• 2021 m. – Donatas Vaclovas Simaitis, Lietuvos ir Tauragės rajono politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1944 m.).^[2]

• 1812 – Napoleono vadovaujama Prancūzijos armija įžygiavo į Maskvą;
• 1901 – Theodore Roosevelt tapo JAV prezidentu;
• 1960 – įsteigta naftą eksportuojančių šalių organizacija OPEC;
• 2000 – išleista Windows Me operacinė sistema.

• 208 m. – Markas Opelijus Antoninas Diadumenianas, Romos imperatoriaus Makrino sūnus, tėvui tarnavęs 217 m. gegužę – 218 m. cezariu, o 218 m. augustu (m. 218 m.).
• 1769 m. – Aleksanderis fon Humboltas, vokiečių gamtininkas, keliautojas, geografas. Prūsijos ministro, filosofo Vilhelmo fon Humbolto brolis (m. 1858 m.).
• 1849 m. – Ivanas Petrovičius Pavlovas, rusų gydytojas, fiziologas. 1904 m. medicinos Nobelio premijos laureatas (m. 1936 m.).
• 1859 m. – Janis Čakstė, pirmasis Latvijos prezidentas (m. 1927 m.).
• 1904 m. – Nikolajus Murniekas, latvių teatro aktorius, režisierius (m. 1977 m.).
• 1914 m. – Antanas Milončius, ūkininkas ir savamokslis menininkas (m. 1998 m.).
• 1916 m. – Jekaterina Zelenko, karo lakūnė, vyresnioji leitenantė, vienintelė moteris pasaulyje, atlikusi oro taraną. Tarybų Sąjungos Didvyrė (m. 1941 m.).
• 1920 m. – Lawrence Robert Klein, 1980 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas^[3].
• 1930 m. – Antonas Dončevas, bulgarų rašytojas (m. 2022 m.).
• 1936 m. – Ferid Murad, 1998 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[4].
• 1937 m. – Renzo Piano, italų architektas, įvairios paskirties tarptautinių projektų autorius, už nuopelnus architektūrai apdovanotas Prickerio architektūros premija. Visuomenei geriausiai žinomas, kaip Centre Georges Pompidou – modernaus meno centro Paryžiuje autorius.
• 1965 m. – Dmitrijus Anatoljevičius Medvedevas, Rusijos prezidentas, teisininkas ir politikas.
• 1973 m. – Nas, JAV repo stiliaus atlikėjas.
• 1975 m. – Žoanas Rafaelis Kapangas, Mozambiko futbolininkas, rungtyniaujantis vartininko pozicijoje. Yra pagrindinis šalies rinktinės vartininkas taip pat rungtyniauja Egipto klube Gizos FC Tersana.
• 1978 m. – Carmen Kass, Estijos supermodelis.
• 1979 m. – Ivica Oličius, futbolininkas, Kroatijos rinktinės ir Bayern München klubo puolėjas.
• 1980 m.:
  • Joy Olasunmibo Ogunmakin, Nigerijos – Vokietijos dainų kūrėja ir atlikėja.
  • Luisas Horna Biskaris, profesionalus Čilės tenisininkas. Jis profesionalu tapo 1998 metais. Šiuo metu ATP reitinge, Luisas užima 333 vietą. Aukščiausia jo pasiekta vieta reitinge buvo trisdešimtrečioji. Horna žaidžia dešine ranka, turi stiprų padavimą tokiam palyginti žemam tenisininkui ir smūgis iš dešinės yra jo geriausias. Iš kairės pusės jis smūgiuoja viena ranka. Hornos mėgstamiausia danga yra gruntas. Jis, 2008 metais, kartu su Pablu Kuevasu laimėjo savo pirmąjį Didžiojo Kirčio turnyrą – French Open. Luiso Hornos treneris yra Frančiskas Mastelis.
• 1981 m. – Ashley Allen Roberts, JAV dainininkė, šokėja, modelis, ir aktorė, geriausiai žinoma kaip sėkmingos Pop/R&B grupės Pussycat Dolls narė.
• 1983 m. – Amy Jade Winehouse, britų soul/pop/džiazo dainininkė.

• 258 m. – Kiprijonas iš Kartaginos, Vyskupas (g. 200 m.).
• 775 m. – Konstantinas V Kopronimas, 741–775 m. Bizantijos imperatorius (g. 718 m.).
• 1523 m. – Adrianas VI, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1522 m. sausio 9 d. (konsekruotas 1952 m. rugpjūčio 31 d.) iki mirties. Pasirašinėjo taip pat Adriaan Florisz, A. Florisz Boeyens, A. Florens. Paskutinysis popiežius ne italas iki 1978 m., kai popiežiumi buvo išrinktas lenkas Jonas Paulius II (g. 1459 m.).
• 1638 m. – Džonas Harvardas, Anglijos dvasininkas, kurio garbei buvo pavadintas Harvardo universitetas (g. 1607 m.).
• 1836 m. – Aronas Buras, JAV politikas, JAV nepriklausomybės karo didvyris ir nuotykių ieškotojas. Tomo Džefersono valdymo metais jis tai pat buvo trečiasis JAV viceprezidentas (1801–1805) (g. 1756 m.).
• 1851 m. – Džeimsas Fenimoras Kuperis, amerikiečių rašytojas romanistas, romantinės literatūros atstovas (g. 1789 m.).
• 1901 m. – Viljamas Makinlis, 25-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, respublikonas, valdęs nuo 1896 m. iki savo mirties 1901 metais. Nuo 1891 metų buvo Ohajaus gubernatoriumi (g. 1843 m.).
• 1927 m. – Isadora Duncan, JAV šokėja. Ji buvo klasikinio baleto priešininkė, norėjusi atgaivinti Antikos šokio meną (g. 1877 m.).
• 1970 m. – Rudolfas Karnapas, vokiečių filosofas, loginio pozityvizmo atstovas (g. 1891 m.).
• 1982 m.:
  • Grace Kelly, aktorė, Monako princesė^[5] (g. 1929 m.).
  • Kristjanas Eldjaurnas, Islandijos politikas, archeologas, meno istorikas (g. 1916 m.).
• 1994 m. – Karlas Raimundas Poperis, austrų ir anglų filosofas, logikas, sociologas. Neopozityvistas. Artimas Vienos būreliui (g. 1902 m.).
• 2023 m. – Joseph Massino, Bonanno mafijos šeimos bosas, spaudos pakrikštytas „Paskutiniuoju Donu“ (g. 1943 m.).^[6]