Rugsėjo 2

Rugsėjo 2 yra 245-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 246-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 120 dienų.

• Vietnamas – Nepriklausomybės diena (nuo Prancūzijos, 1945 m.).

Ingrida – Jauvydas – Protenis – Steponas – Vilgaudas – Vilgaudė – Arijus

• 1991 – JAV pripažino Lietuvos nepriklausomybę;
• 2000 – akrobatinio skraidymo pasaulio čempionas Jurgis Kairys Kaune atliko skrydį po pėsčiųjų tiltu aukštyn ratais

• 1787 m. – Abrahamas Firkovičius, karaimų kultūros istorikas, keliautojas (m. 1874 m.).
• 1862 m. – Stanislovas Narutavičius, teisininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos politinis veikėjas (m. 1932 m.).
• 1886 m. – Kazimieras Grybauskas, Lietuvos farmacininkas, botanikas (m. 1953 m.).
• 1891 m. – Mikalina Glemžaitė, Lietuvos etnografė, pedagogė (m. 1985 m.).
• 1907 m. – Nelė Mazalaitė, Lietuvos rašytoja, JAV lietuvių visuomenės veikėja (m. 1993 m.).
• 1909 m. – Paulius Augius-Augustinavičius, lietuvių grafikas (m. 1960 m.).
• 1911 m. – Eduardas Pilypaitis, choro ir instrumentinio ansamblio dirigentas, pedagogas, kompozitorius (m. 1988 m.).
• 1915 m. – Mykolas Steponas Naujokaitis, Lietuvos teisininkas, politinis veikėjas, Tautos Tarybos narys, antinacistinės rezistencijos dalyvis (m. 2004 m.).
• 1938 m. – Juozas Tumelis, lietuvių istorikas, bibliografas, vertėjas (m. 2022 m.).
• 1940 m. – Daina Šurnienė-Baltrušytė, chorvedė ir muzikos mokytoja.
• 1941 m.:
  • Gintas Juozas Žilys, lietuvių teatro režisierius (m. 2012 m.). Žmona – aktorė Laima Štrimaitytė.
  • Vaclovas Bagdonavičius, lietuvių filosofas (m. 2020 m.).
• 1945 m. – Aldona Zosė Korsakienė, Lietuvos ir Biržų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1947 m. – Bronius Baipšys, Lietuvos ir Skuodo rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1949 m. – Julė Adamonienė, pedagogė, Lietuvos ir Šalčininkų rajono profsąjungų, visuomenės bei politinė veikėja.
• 1950 m. – Arūnas Storpirštis, lietuvių teatro ir kino aktorius. Brolis – aktorius Gediminas Storpirštis. Buvusi žmona – aktorė Dalia Storyk.
• 1951 m. – Valerijus Kuzliakinas, Klaipėdos „Varpo“ vidurinės mokyklos direktorius, istorijos mokytojas metodininkas.
• 1952 m.:
  • Egidijus Klumbys, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
  • Virginija Pažėrienė, gydytoja, Lietuvos ir Anykščių rajono politinė veikėja.
• 1954 m. – Violeta Šoblinskaitė, poetė, prozininkė, žurnalistė.
• 1963 m. – Deividas Matulionis, diplomatas, LR Vyriausybės (LRV) sekretorius.
• 1964 m. – Naglis Puteikis, istorikas, Lietuvos ir Klaipėdos miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1966 m. – Raimondas Sirgėdas, Lietuvos ir Rokiškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.

• 1719 m. – Karolis Stanislovas Radvila, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (g. 1669 m.).
• 1800 m. – Motiejus Radvila, kompozitorius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės veikėjas (g. 1749 m.).
• 1941 m. – Česlovas Petraškevičius, teisininkas, knygnešys, savivaldybininkas (g. 1886 m.).
• 1942 m. – Povilas Dundulis, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas (g. 1894 m.).
• 1998 m. – Vincas Lapinskas, Lietuvos gydytojas chirurgas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1929 m.).
• 1999 m. – Antanas Strabulis, Lietuvos literatūrologas, redaktorius, rezistentas (g. 1916 m.).
• 2001 m. – Ilona Gražytė-Maziliauskienė, Lietuvos literatūros tyrinėtoja, daktarė (g. 1933 m.).

• 31 m. pr. m. e. – Oktaviano laivynas nugalėjo Marko Antonijaus ir Kleopatros pajėgas Akcijaus jūrų mūšyje.
• 1945 – baigėsi Antrasis pasaulinis karas: Japonija kapituliavo.
• 1969 – Niujorko „Chemical Bank“ įrengė pirmąjį bankomatą, naudojantį magnetines korteles.
• 1990 – Padniestrė paskelbė nepriklausomybę nuo Moldavijos TSR.
• 1991 – JAV pripažino Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybes.

• 1753 m. – Johanas Heinrikas Baumanis, latvių tapytojas (m. 1832 m.).
• 1853 m. – Friedrich Wilhelm Ostwald, 1909 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[1] (m. 1932 m.).
• 1877 m. – Frederick Soddy, 1921 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[1] (m. 1956 m.).
• 1907 m. – Alvilis Augstkalnis, latvių kalbininkas lituanistas (m. 1940 m.).
• 1910 m. – Donald Watson, pacifistas, veganų asociacijos „Vegan Society“ įkūrėjas, sugalvojęs terminą „veganas“ (m. 2005 m.).
• 1926 m. – Jevgenijus Leonovas, rusų kino ir tatro aktorius (m. 1994 m.).
• 1927 m. – Palas Bogaras, Vengrijos krepšininkas, rungtyniavęs Budapešto „Honvéd“ krepšinio klube bei Vengrijos rinktinėje.
• 1935 m. – Valentinas Gaftas, rusų aktorius (m. 2020 m.).
• 1952 m. – Džeimsas Skotas „Džimis“ Konorsas, buvęs profesionalus JAV tenisininkas. Buvusi pirmoji pasaulio raketė. Džimis profesionalu tapo 1972 metais. Per savo karjerą Konorsas laimėjo 109 ATP titulus. Šis amerikietis laikomas vienu geriausiu visų laikų tenisininku. Jis žaisdamas tenisą užsidirbo 8 641 040 JAV dolerių. Džimis dalyvavo iš viso devyniolikoje Didžiojo Kirčio turnyrų finaluose. Džeimsas laimėjo dešimtyje iš jų. Jis buvo pirmoji pasaulio raketė 160 savaičių iš eilės. Iš viso net 268 savaites. Konorsas yra buvęs amerikiečio Andžio Rodiko treneris.
• 1961 m. – Carlos Valderrama, Kolumbijos futbolininkas^[2].
• 1964 m. – Keanu Reeves, amerikiečių aktorius^[3].
• 1966 m. – Salma Hayek Jiménez, meksikiečių kilmės aktorė ir prodiuserė.
• 1973 m. – Savo Miloševičius, baigęs karjerą serbų futbolininkas, buvęs Serbijos ir Juodkalnijos rinktinės kapitonas, žaidęs puolėjo pozicijoje.
• 1977 m.:
  • Elica Todorova, Bulgarijos folkloro dainininkė ir profesionali perkusionistė. Dalyvavo su įvairiais ansambliais Bulgarijos ir užsienio konkursuose.
  • Frederikas Kanutė, Malio nacionalinės futbolo rinktinės puolėjas, žaidžiantis Sevilla komandoje.
• 1983 m. – Esteban Batista, Urugvajaus krepšininkas^[4].
• 1986 m.:
  • Želsonas Fernandešas, iš Žaliojo Kyšulio kilęs Šveicarijos futbolininkas, rungtyniaujantis saugo pozicijoje. Yra Prancūzijos klubo AS Saint-Étienne žaidėjas.
  • Rafikas Hališas, Alžyro futbolininkas, rungtyniaujantis gynėjo pozicijoje. Priklauso Portugalijos klubui SL Benfica, bet yra skolinamas CD Nacional.
• 1989 m.:
  • Adamas Kščotas, Lenkijos vidutinių nuotolių bėgimo lengvaatletis, kuris specializuojasi 800 m bėgimo rungtyje.
  • Alexandre Rodrigues da Silva, Brazilijos futbolininkas, žaidžiantis puolėjo pozicijoje AC Milan klube. Pravardė Pato iš portugalų kalbos išvertus reiškia „antis“.

• 421 m. – Konstancijus, Vakarų Romos imperijos karvedys, imperatorius.
• 1937 m. – Pjeras de Kubertenas, prancūzų pedagogas ir istorikas. Geriausiai žinomas kaip Tarptautinio olimpinio komiteto įkūrėjas, antikinių olimpinių žaidynių atkūrėjas (g. 1863 m.).
• 1943 m. – Marsden Hartley, JAV modernizmo stiliaus tapytojas, poetas ir XX a. pradžios eseistas. Hartley gimė Levistone, Meino valstijoje, JAV, kur gyveno iš Didžiosios Britanijos emigravę Marsden tėvai. Šeimai išsikrausčius į Klyvlendą, jis 1892 m. pradėjo mokytis Klyvlendo meno institute. Marsden Hartley gimė kaip Edmund Hartley, bet kaip savo vardą pasirinko motinos mergautinę pavardę. Marsden Hartley buvo homoseksualios lytinės orientacijos (g. 1877 m.).
• 1964 m. – Janis Liepinis, latvių tapytojas (g. 1894 m.).
• 1965 m. – Johanesas Bobrovskis, vokiečių rašytojas (g. 1917 m.).
• 1969 m. – Ho Ši Minas, Vietnamo revoliucionierius, valstybės veikėjas, Vietnamo Demokratinės Respublikos prezidentas 1946–1969 m (g. 1890 m.).
• 1973 m. – Džonas Ronaldas Reuelis Tolkinas, filologas ir rašytojas (g. 1892 m.).
• 1992 m. – Barbara McClintock, 1983 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[5] (g. 1902 m.).
• 1997 m. – Rudolfas Bingas, austrų impresarijus, Edinburgo festivalio įkūrėjas bei Niujorko „Metropolitan Opera“ generalinis vadybininkas^[6] (g. 1902 m.).
• 2013 m.:
  • Ronald Coase, britų ekonomistas, Nobelio ekonomikos premijos laureatas (g. 1910 m.).
  • Frederik Pohl, JAV fantastikos rašytojas (g. 1919 m.).