Balandžio 16

Balandžio 16 yra 106-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 107-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 259 dienos.

Ūdrys, Benediktas, Giedrius, Algedė, Kalikstas

• 2007 – Vilniaus miesto meru išrinktas Juozas Imbrasas.

• 1869 m. – Mykolas Bukša, Lietuvos dirigentas, kompozitorius (m. 1953 m.).
• 1875 m. – Juozapas Bikinas, lietuvių visuomenės veikėjas, kunigas (m. 1956 m.).
• 1882 m. – Konstantinas Jasiukaitis, knygnešys, spaudos darbuotojas, revoliucinis veikėjas, rašytojas (m. 1941 m.).
• 1883 m. – Augustinas Voldemaras, tarpukario Lietuvos politinis veikėjas, istorikas, pirmosios vyriausybės vadovas (m. 1942 m.).
• 1885 m. – Juozas Vaičkus, Valstybės teatro režisierius (m. 1935 m.).
• 1889 m. – Juozas Meškauskas, Lietuvos kunigas, karo kapelionas (m. 1957 m.).
• 1916 m. – Alina Grinienė-Miliušytė, Lietuvos pedagogė, visuomenės veikėja (m. 1998 m.).
• 1921 m. – Kazys Ėringis, Lietuvos ekologas, visuomenės veikėjas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 2006 m.).
• 1931 m.:
  • Algimantas Kazragis, Lietuvos inžinierius chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (m. 2019 m.).
  • Rimvydas Mickis, Lietuvos hidrotechnikos inžinierius, ekonomistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras; žemės ūkio mokslų daktaras.
• 1936 m. – Tadas Baginskas, Lietuvos architektas, dizaineris.
• 1941 m. – Romualdas Mišeikis, Lietuvos ir Akmenės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1944 m.:
  • Edmundas Laugalis, inžinierius, Šiaulių miesto ūkio ir visuomenės veikėjas.
  • Gražina Kliaugienė-Skabickaitė, Lietuvos menotyrininkė, dailės kritikė (m. 1995 m.).
• 1945 m. – Vladas Žulkus, Lietuvos archeologas, nuo 2002 m. spalio – Klaipėdos universiteto rektorius.
• 1949 m. – Regina Kasperavičiūtė-Karaliūnienė, kraštotyrininkė, muziejininkė, Jonavos kraštotyros muziejaus įkūrėja (1989 m.) ir jo vadovė, sunaikintų Jonavos rajono kaimų ir Jonavos krašto dvarų istoriografė, kraštotyros filmų scenaristė, istorijos mokytoja, Jonavos kultūros veikėja.
• 1952 m. – Danutė Aleksiūnienė, inžinierė, Lietuvos ir Elektrėnų savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1953 m.:
  • Romualdas Danielius, Lietuvos fizikas, fizinių mokslų daktaras.
  • Vidas Vilimas, pedagogas, Lietuvos ir Kupiškio rajono politinis veikėjas.
• 1957 m. – Jurgis Krasnickas, gydytojas, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis veikėjas (m. 2020 m.).
• 1958 m. – Raimundas Jakutis, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1959 m.:
  • Gintaras Adomaitis, Lietuvos teatro aktorius.
  • Raimundas Alekna, psichiatras psichoterapeutas, politikas, buvęs Seimo narys, sveikatos ministras.
  • Rima Tarbūnienė Šliogerytė, Radviliškio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1970 m. – Daiva Budrienė, Lietuvos ir Skuodo rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1977 m. – Audrius Dzikevičius, Lietuvos ekonomistas, bankininkystės ir finansų specialistas, socialinių mokslų daktaras, dėstytojas bei verslo konsultantas.
• 1980 m.:
  • Giedrius Savickas, Lietuvos jaunosios kartos teatro, kino ir televizijos aktorius. Didžiausio populiarumo susilaukė televizijos parodijų laidoje „Dar pažiūrėsim“ sukurtų vaidmenų dėka.
  • Kristina Cekanavičiūtė-Justinavičienė, pedagogė, Lietuvos ir Birštono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1988 m. – Paulius Beliavičius, Lietuvos krepšininkas, rungtyniaujantis Kėdainių „Nevėžio“ komandoje.
• 1998 m. – Beatričė Pundžiūtė (Beatrich), Lietuvos pop muzikos dainininkė ir dainų autorė.

• 1843 m. – Leopoldas Krugas, Mažosios Lietuvos ir Prūsijos istorijos tyrinėtojas, ekonomistas (g. 1770 m.).
• 1846 m. – Leonas Borovskis, Lietuvos filologas (g. 1784 m.).
• 1937 m. – Simanas Skinkis, Romos katalikų kunigas, kalbininkas, draudžiamos spaudos platintojas ir rėmėjas (g. 1842 m.).
• 1947 m. – Antanas Dambrauskas, SJ, Lietuvos kunigas, teologas (g. 1896 m.).
• 1948 m. – Juozas Gruodis, lietuvių muzikos klasikas, kompozitorius, dirigentas, pedagogas, profesorius (g. 1884 m.).
• 1954 m. – Pranas Kaunas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas (g. 1891 m.).
• 1961 m. – Petras Sližys, vargonininkas ir chorvedys (g. 1871 m.).
• 1964 m. – Pranas Ancevičius, žurnalistas, literatūros kritikas, politinis veikėjas (g. 1905 m.).
• 1981 m. – Juozas Kėkštas, Lietuvos ir Lenkijos poetas, vertėjas (g. 1915 m.).
• 1995 m. – Irena Mačiūnaitė-Čokovienė, Lietuvos bibliotekininkė, kultūros veikėja (g. 1934 m.).
• 1998 m. – Kazimieras Antanavičius, ekonomistas, visuomenės ir politinis veikėjas (g. 1937 m.).
• 2004 m. – Vlada Mikštaitė, Lietuvos dainininkė (mecosopranas), režisierė, pedagogė (g. 1924 m.).

• 1853 – atidaryta pirmoji keleivinė geležinkelio linija Indijoje;
• 1917 – po Vasario revoliucijos į Petrogradą (dabartinis Sankt Peterburgas) iš tremties grįžo Leninas, kitą dieną paskelbęs balandžio tezes;
• 1947 – finansininkas Bernard Baruch savo kalboje pirmąkart paminėjo terminą šaltasis karas;
• 1964 – britų rokenrolo grupė The Rolling Stones išleido debiutinį albumą;
• 1972 – Appolo 16 startuoja iš Floridos;
• 2007 – Virdžinijos technikos universiteto žudynės, kurias surengė studentas Cho Seung-hui iš P. Korėjos, šioje tragedijoje mirė 33 žmonės, įskaitant ir žudiką, kuris nusišovė.

• 1863 m. – Emilis Frijantas, Prancūzijos tapytojas. Frijanto paveikslai buvo eksponuojami Paryžiaus dailės renginiuose. Nutapė portretų, natiurmortų ir peizažų. Frijantas buvo Prancūzijos instituto narys ir buvo Prancūzijos Garbės legiono kavalierius.^[1] (m. 1932 m.).
• 1867 m. – Vilberis Raitas, JAV išradėjas, aviacijos pradininkas, lakūnas, vienas iš brolių Raitų (m. 1912 m.).
• 1889 m. – Čarlis Čaplinas, vienas žinomiausių XX a. aktorių ir režisierių, komedinio žanro atlikėjas. Turėjo Valkatos pravardę (The Tramp) (m. 1977 m.).
• 1896 m. – Tristanas Cara, rumunų kilmės poetas, eseistas, Dadaizmo judėjimo kūrėjas, didžiąją savo gyvenimo dalį praleidęs Prancūzijoje (m. 1963 m.).
• 1910 m. – Leonidas Leimanis, latvių kino režisierius, scenaristas, teatro ir kino aktorius (m. 1974 m.).
• 1927 m. – Benediktas XVI, popiežius emeritas, 265-asis Katalikų Bažnyčios vadovas, taip pat Vatikano vadovas, 8-asis vokiškos kilmės popiežius (m. 2022 m.).
• 1938 m. – Kasdi Merbah, Alžyro ministras pirmininkas (1988 m. lapkričio 5 d. – 1989 m. rugsėjo 9 d.) (m. 1993 m.).
• 1940 m. – Margareta II, Danijos karalienė, nuo 1972 m. sausio 14 d.
• 1945 m. – Masanori Tanimoto, Japonijos politikas, nuo 1994 m. einantis Išikavos prefektūros gubernatoriaus pareigas.
• 1946 m. – Raymond Carlos „R.“ Nakai, jutų/navachų kilmės indėnų fleitininkas.
• 1947 m. – Kareem Abdul-Jabbar, buvęs profesionalus JAV krepšininkas.
• 1956 m. – Šingo Mimura, Japonijos politikas, nuo 2003 m. einantis Aomorio prefektūros gubernatoriaus pareigas.
• 1960 m. – Rafael Benítez Maudes, futbolininkas, saugas, futbolo treneris.
• 1966 m. – Princas Seeiso Bereng Seeiso, jaunesnysis Lesoto karaliaus Letsie III brolis, karaliaus Moshoeshoe II ir karalienės Mamohato sūnus.
• 1974 m. – Ted Lundström, Švedijos melodingojo death metalo grupės Amon Amarth bosistas. Jis taip pat buvo Eternal Oath narys.
• 1977 m.:
  • Aliaune Thiam, senegalų kilmės amerikiečių reperis, dainų kūrėjas ir įrašų prodiuseris. Jis yra pirmasis solo atlikėjas du kartus užėmęs Billboard Hot 100 singlų topo dvi pirmąsias vietas vienu metu.
  • Karl Fredrik Ljungberg, futbolininkas, Seattle Sounders klubo ir buvęs Švedijos rinktinės saugas.
• 1978 m. – Igor Tudor, karjerą baigęs futbolininkas, buvęs Kroatijos rinktinės ir Hajduk Split klubo gynėjas.
• 1981 m. – Nasief Morris, futbolininkas, Pietų Afrikos Respublikos rinktinės ir RRC de Santander klubo gynėjas.
• 1984 m. – Kerron Stewart, Jamaikos lengvaatletė, kuris specializuojasi sprinto rungtyse. Šalies olimpinės rinktinės narės ir daugkartinė nacionalinės 4x100 m estafetės komandos narė.
• 1985 m.:
  • Benjamín Rojas Pessi, Argentinos aktorius, dainininkas.
  • Tajė Ismailas Taivas, futbolininkas, Nigerijos rinktinės ir Marseille klubo gynėjas. 2006 m. išrinktas geriausiu jaunuoju Afrikos futbolininku.
• 1986 m. – Šindži Okazaki, Japonijos futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Yra Japonijos klubo Shimizu S-Pulse žaidėjas.
• 1987 m.:
  • Aronas Džastinas Lenonas, futbolininkas, Anglijos rinktinės ir Tottenham Hotspur klubo saugas.
  • Cenk Akyol, turkų krepšininkas^[2].
  • Vladimiras Gogberašvilis, gruzinų kilmės Rusijos futbolininkas. Žaidžia atakuojančio saugo pozicijoje. Nuo 2010 metų vasaros atstovauja FK Sūduva ekipai.

• 1819 m. – Aleksandras Baranovas, rusų pirklys, keliautojas, Rusų Aliaskos gubernatorius (g. 1746 m.).
• 1828 m. – Franciskas Goja, garsus ispanų dailininkas ir Grafikas (litografija). Jis laikomas paskutiniu iš senųjų klasikinių dailininkų ir pirmuoju iš naujosios kartos (g. 1746 m.).
• 1850 m. – Madame Tussaud, prancūzų skulptorė (g. 1761 m.).
• 1879 m. – Bernadetė Subiru, prancūzė piemenaitė, kuri 1858 metų vasario – birželio mėnesiais, gimtajame Lourdes mieste, pranešė apie 18 Švč. Marijos pasirodymų (g. 1844 m.).
• 1928 m. – Pavelas Akselrodas, Rusijos politinis veikėjas (g. 1850 m.).
• 1930 m. – Chosė Karlosas Mariategis, Peru žurnalistas, filosofas, politinis aktyvistas, daręs didelę įtaką Lotynų Amerikos socializmui (g. 1894 m.).
• 1940 m. – Čarlzas Viljamas Barletas, anglų tapytojas ir graviūrų meistras (g. 1960 m.).
• 1972 m. – Jasunaris Kavabata, Japonijos trumpų istorijų rašytojas ir novelistas, kurio kukli, lyriška ir subtili proza laimėjo Nobelio literatūros premiją 1968 m., tapdamas pirmuoju šią premija gavusiu japonu (g. 1899 m.).
• 1987 m. – Viktoras Falkenhanas, vokiečių kalbininkas, daktaras (1939) (g. 1903 m.).
• 1993 m. – Valdis Kalnruozė, latvių tapytojas (g. 1894 m.).
• 2020 m. – Luis Sepúlveda, Čilės rašytojas, scenaristas ir žurnalistas (g. 1949 m.).