Bilionių piliakalnis – respublikinės reikšmės archeologinis paminklas kitaip dar vadinamas Švedkalniu ar Šventkalniu, yra Šilalės rajone, netoli Laukuvos miestelio. Tai viena iš spėjamų Pilėnų lokalizacijos vietų.
Ant piliakalnio iškirsti menkaverčiai medžiai ir krūmai, todėl gerai matomos jo formos. Iš tolo atrodo, kad tai dvi viena ant kitos pastatytos piramidės suapvalintais kampais. Piliakalnį iš visų pusių juosia miškai ir pelkės.
Piliakalnio geometriniai matmenys
3D modelisBilionių piliakalnio valstybės paminklo ženklas
Piliakalnis (Šventkalnis, Švedkalnis) įrengtas atskiroje didelėje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga ŠV-PR kryptimi, 57x37 m dydžio. Ji buvo apjuosta net 5 įtvirtinimų linijomis, iš kurių išliko nežymios liekanos. Aikštelė pakraščiuose buvusi apjuosta dabar nuskleistu pylimu (kraštai iškilę iki 1 m). 4-5 m aukščio šlaitai žemiau aikštelės pastatinti, leidžiasi į terasą, kuri Š dalyje yra 11 m, R – 17 m pločio. ŠV šlaite, 3 m žemiau šios terasos yra 8 m pločio antra terasa (XX a. pradžioje dar buvo matoma ir kituose šlaituose), 3 m žemiau jos – 16 m pločio trečia terasa. Jos 3 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 5 m pločio, 1,5 m gylio griovį, už kurio supiltas 8 m pločio pylimas 1 m aukščio išoriniu šlaitu. Šlaitai statūs, 20-25 m aukščio.
Piliakalnis labai apardytas ariant, dirvonuoja, šiaurinis šlaitas apaugęs lapuočiais. Šalia pagrindinio piliakalnio vakarų pusėje esančioje kalvoje pastebimos formavimo žymės.
Reginys nuo piliakalnio pietuosna (link Bilionių)Reginys nuo piliakalnio šiaurėn (link Aukštagirės)
Pietinėje papėdėje, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos keramikos.
Piliakalnis datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia.
Šalia pagrindinio piliakalnio vakarų pusėje esančioje kalvoje pastebimos formavimo žymės.
Šiaurėje netoli Bilionių piliakalnio lyg siena stovi Aukštagirės kalvos ir miškai, pietinėje papėdėje – tvenkiniai, medinė XIX a. Bilionių kaimo sodyba, horizonte – Padievyčio piliakalnis. Čia aptikta archeologinių liekanų: papuošalų, keramikos dirbinių. XX a. pr. Liudvikas Kšivickis aikštelėje atrado storą kultūrinio paveldo sluoksnį. Anksčiau papėdėje buvusios gyvenvietės teritorijoje rasta keramikos grublėtu paviršiumi.
Senieji Pilėnai
Bilionių piliakalnis gali būti dar viena spėjama garsiųjų Pilėnų lokalizacijos vieta.[1] Bilionys vietinių žmonių kartais vadinami Pilionimis, kuriuos galima tapatinti su legendiniais Pilėnais. Vokiečių istorikas Johanas Foigtas teigia, kad prie Bilionių piliakalnio buvo įsikūrę senieji Pilėnai.
Tiesia linija nuo Ragainės iki Bilionių yra 65 km. Jonas Basanavičius, aprašydamas Pilėnų tragediją, rašė, kad ši pilis „riogsojo nepertoli nuo rubežiaus su kryžiokais“ (Basanavičius J. Rinktiniai raštai. V. 1970 m.). Kadangi žygis į Pilėnus vyko žiemos viduryje, tai iš tų 65 km 37 km galima buvo keliauti užšalusia Jūros upe. Aprašyti žygiai į Pilėnus ir į Medvėgalį yra labai panašūs, atrodytų, kad vykta buvo tuo pačiu keliu ir tuo pačiu laiku (į Pilėnus – 1336 m. vasario 25 d.; į Medvėgalį – 1329 m. vasario 1 d. d). Žygio į Medvėgalį metu kryžiuočiai aplenkė vieną netoliese stovėjusią stiprią pilį. Kadangi Bilionių piliakalnis yra pakeliui – tik už 6 km į pietus nuo Medvėgalio, todėl būtent čia galėjo būti minima aplenktoji pilis. Išanalizavę 1329 m. sėkmingo žygio į Medvėgalį aplinkybes, kai po atkaklių mūšių buvo įveikta 6000 Medvėgalio gynėjų, kryžiuočiai, pasinaudoję patirtimi, galėjo nuspręsti užimti netoliese buvusią stambią pilį. Ir dar viena aplinkybė – sudeginus Pilėnus, prasidėjo žygiai į Kaltinėnus. Matyt, Pilėnai buvo nepalanki kliūtis, o Medvėgalis kažin ar buvo atsigavęs po sunaikinimo. Sunku patikėti, kad stambi Bilionių pilis galėjo išlikti kryžiuočių nepaliesta, tuo tarpu kai aplink buvusios pilys buvo pultos po kelis kartus.
Pilėnai (Pilionys, Bilionys), Pillenen, Pilleven, Pullen – tai daugiskaitos žodis, kuris teigtų toje vietoje buvus ne vieną pilį.
