Cezario pilietinis karas

Cezario pilietinis karas
Romos Respublikos krizės dalis
Romos Respublikos žemėlapis I a. pr. m. e. vid.
Data 49 m. pr. m. e. sausio 10 d. – 45 m. pr. m. e. kovo 17 d. (4 m. 2 mėn. ir 1 sav.) Vieta Hispanija, Italija, Graikija, Ilyrija, Aigiptas, Afrika Rezultatas Cezario pergalė
Priešininkai
Cezario šalininkai Mauretanija	Pompėjiečiai Numidija Ptolemėjų karalystė Ponto karalystė
Vadai
Julijus Cezaris Markas Antonijus Gajus Skribonijus Kurionas † Gnėjus Domicijus Kalvinas Decimas Junijus Brutas Gajus Trebonijus Gajus Kaninijus Rebilas	Pompėjus † Titas Labienas † Metelius Skipijonas † Katonas Utikietis † Publijus Atijus Varas † Lucijus Domicijus Ahenobarbas † Markas Bibulas † Liucijus Afranijus † Markas Petrėjus † Juba I Numidietis † Gnėjus Pompėjus † Sekstas Pompėjus
Pajėgos
49 m. pr. m. e. pradžia: 10 legionų[1]	49 m. pr. m. e. pradžia: 15 legionų[2]

Cezario pilietinis karas – 49–45 m. pr. m. e. vykęs vienas paskutinių politinių ir karinių konfliktų Romos Respublikoje prieš jos reorganizavimą į Romos imperiją. Konfliktas prasidėjo dėl politinės ir karinės priešpriešos tarp Gajaus Julijaus Cezario ir Gnėjaus Pompėjaus Didžiojo.

Prieš karą Cezaris beveik dešimt metų vadovavo invazijai į Galiją.^[3] Įtampa tarp Cezario ir Pompėjaus ėmė augti, 49 m. pr. m. e. pab., o nė vienai pusei nenusileidžiant įsiplieskė pilietinis karas. Galiausiai Pompėjus ir jo sąjungininkai spaudė Senatą reikalauti, kad Cezaris atsisakytų savo provincijų ir armijų. Cezaris atsisakė ir nužygiavo į Romą .

Karas truko ketverius metus ir vyko Italijoje, Ilyrijoje, Graikijoje, Egipte, Afrikoje ir Ispanijoje. Pompėjus nugalėjo Cezarį 48 m. pr. m. e. vykusiame Dirachijaus mūšyje, bet pats buvo nugalėtas Farsalo mūšyje. Daugelis buvusių pompėjiečių, įskaitant Maką Junijų Brutą ir Ciceroną, po mūšio pasidavė, o kiti, įskaitant Katoną Jaunesnįjį ir Metelių Skipijoną, kovojo toliau. Pompėjus pabėgo į Egiptą, kur vos nuvykęs buvo nužudytas Egipto karaliaus patarėjų. Cezaris ėmėsi karinių veiksmų Afrikoje ir Mažojoje Azijoje prieš užpuldamas Šiaurės Afriką, kur 46 m. nugalėjo Skipioną Tapso mūšyje. Netrukus po to Skipijonas ir Katonas nusižudė. Kitais metais Cezaris Mundos mūšyje nugalėjo paskutinius besipriešinusius pompėjiečius, kuriems vadovavo buvęs leitenantas Labienas. Laimėjes karą Cezaris buvo paskelbtas dictator perpetuo (amžinu diktatoriumi arba diktatoriumi visam gyvenimui), tačiau netrukus po to buvo nužudytas.

• Beard, Mary (2015). SPQR: a history of ancient Rome (1st leid.). Niujorkas. ISBN 978-0-87140-423-7. OCLC 902661394.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)
• Brunt, P.A. (1971). Italian Manpower 225 B.C.–A.D. 14. Oksfordas: Clarendon Press. ISBN 0-19-814283-8.