Childerikas I (pranc. Childéric I-er, 440 m. Vestfalija – 481 m. gruodžio 26 d. Turnė) – salijų frankų karalius, vienas pirmųjų Prancūzijos karalių.
Biografija
Frankų karaliaus Merovigo sūnus, frankų karaliaus Chlodvigo I tėvas.[1] Jo vardas frankų kalba reiškia tvirtas mūšyje. Žmona Bazina, vaikai Chlodvigas (466–511 m.), Albofleda (467–511 m.), Lantehilda, Adolfleda (469–535 m., ostgotų karaliaus Teodoriko Didžiojo žmona), Richaras, Rignomeras ir Guntramas.
Childerikas pirmasis iš frankų karalių, kurio gyvenimą ir darbus patvirtina Grigalius Turietis (Grégoire de Tours, 538–594 m.), nusirašęs juos iš Anžero metraščių.
Pagal sutartį su Romos imperija saliju frankams apsigyvenus Belgikos provincijoje tarp Maso ir Somos upių, tarnavo karininku romėnų karvedžiams Egidijui ir Pauliui. 457 m. mirus tėvui tapo frankų karaliumi, tačiau dėl karšto kraujo, linkusios suvedžioti frankų merginas, frankai jį išvijo ir savo valdovu pripažino Egidijų. Childerikas pabėgo į Germaniją, kur taip pat netruko suvilioti Tiuringijos karaliaus žmoną Baziną.
Tačiau 461 m. buvo užmuštas Romos imperatorius Flavijus Majorinas ir Šiaurinėje Galijoje dislokuota romėnų kariuomenė pasiskelbė nebepriklausanti imperijai. Be to, teritoriją į pietus nuo Luaros tuo metu jau buvo užėmę vestgotai, o pietryčiuose šeimininkavo burgundai. Atkirsti vakarų frankus nuo jūros grasino saksai, nuolat puldinėję frankų gyvenvietes. Todėl frankai, prisimindami sutartį su Roma, nebuvo patenkinti Egidijaus nenoru pripažinti kariuomenės vado Ricimero valdžią. Egidijus, pajutęs pasipriešinimą, nužudė 100 frankų. Tada frankai aštuntaisiais Egidijaus valdymo metais prisiminė savo karalių Childeriką, kuris 463 m. jau buvo vedęs savo vyrą palikusią Baziną iš Tiuringijos.
Childeriko valdymas pasižymėjo svarbiomis pergalėmis. 463 m. jis sumušė vestgotus, 468 m. prie Orleano nugalėjo Luarą peržengusį ir grasinusį Anžerui saksų karalių.
Jis mirė 481 m., dvidešimt ketvirtaisiais savo valdymo metais, frankų karaliaus sostą palikdamas sūnui Chlodvigui.
Kapas
Jo kapas 1653 m. atrastas Turnė. Kape buvo rastas karo kirvis, trumpas ir ilgas kalavijai, ietis, granatais papuoštos auksinės bitutės bei kapšas su 90 auksinių Rytų Romos imperijos monetų. Kiekvienas solidas svėrė po 4,55 g, tačiau jos buvo išleistos skirtingų imperatorių, nuo Teodosijaus II iki Zenono. Ant 180 cm ūgio vyro skeleto rankos rastas žiedas su vardiniu antspaudu, kuriame buvo įrašas Childerici Regis – Karalius Childerikas.
Stebuklingai išlikusio neapiplėšto kapo įkapių plėšikai vis tik nepasigailėjo. Visas lobis buvo saugomas Paryžiaus Medalių ir monetų muziejuje, bet naktį iš 1831 m. lapkričio 5 į 6 d. muziejus buvo apiplėštas. Visa laimė, kad 1655 m. Nyderlandų hercogo gydytojas Žanas Žakas Šiflė visas kapo įkapes buvo aprašęs ir netgi nupiešęs.
Galerija
Šaltiniai
