Dnipras

Dnipras ukr. Дніпро



Dnipras 48°27′00″ š. pl. 34°59′00″ r. ilg. / 48.45000°š. pl. 34.98333°r. ilg. / 48.45000; 34.98333 (Dnipras)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Ukraina
Sritis	Dniepropetrovsko sritis

Įkūrimo data	1776 m.
Magdeburgo teisė nuo	1783 m.
Meras	Іван Куліченко

Gyventojų (2021.01.01. m.)	980 948
Plotas	409,718 km²
Tankumas (2021.01.01. m.)	2 394 žm./km²

Pašto kodas	49000-489
Tel. kodas	+380-56
Tinklalapis	[1]
Vikiteka	Dnipras

Dnipras arba Dniepras (1776–1796 m. ir 1802–1926 m. Jekaterinoslavas, 1796–1802 m. Novorosijskas, 1926–2016 m. Dniepropetrovskas) – milijoninis miestas pietryčių Ukrainoje; srities centras.

Istorija

1776 m. miestą įkūrė rusas Grigorijus Potiomkinas ir carienės Jekaterinos Didžiosios garbei pavadino Jekaterinoslavu. Miesto teisės suteiktos 1783 m. Dabartiniu pavadinimu miestas žinomas nuo 2016 m. gegužės 19 dienos, kai Rada pakeitė pavadinimą.

1789 m. pastatyti klasicistiniai G. Potiomkino rūmai (archit. I. Starovas; perstatyti XIX a., vėliau sugriauti, atstatyti 1953 m.). XVIII a. pab. pastatytas gelumbės fabrikas. 1835 m. pastatytas Viešpaties Atsimainymo soboras (archit. A. Zacharovas). XIX a. pab.– XX a. pr. mieste iškilo eklektiniai pastatai.^[1]

1926 m. miestas pervadintas Dniepropetrovsku komunistų partijos lyderio Grigorijaus Petrovskio garbei.

1932 m. pastačius vandens jėgainę ant Dniepro upės paskatino miesto pramonės augimą, kuris prasidėjo apie 1880 m. nutiesus geležinkelį. Antrojo pasaulinio karo metu (1941–1943) Dniepropetrovską okupavo vokiečiai. Iki 1991 m. dėl raketinės pramonės miestas buvo uždaras užsieniečiams.

Per Pirmąjį pasaulinį karą Jekaterinoslave apsigyveno lietuvių karo pabėgėlių. Po 1917 m. Spalio perversmo ir Rusijos pilietinio karo dauguma lietuvių grįžo į Lietuvą.

2016 m. gegužės 19 d. Ukrainos Aukščiausioji Rada, siekdama panaikinti komunistinio režimo simbolius, pakeitė miesto pavadinimą iš Dniepropetrovskas į Dnipras.^[2]^[3]

Geografija

Miestas išsidėstęs abiejuose Dniepro upės krantuose.

Klimatas

Klimatas vidutinių platumų, kontinentinis.

Dniepropetrovsko klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Aukščiausia °C	11,5 (1971)	17,5 (1990)	24,1 (1983)	28,4 (1975)	35,1 (2007)	36,6 (1954)	38,0 (2002)	40,1 (1930)	36,5 (1994)	30,6 (1952)	23,6 (1932)	13,7 (2000)	40,1 (1930)
Vid. temperatūra °C	−5,5	−4,1	0,8	9,4	16,0	19,6	21,3	20,6	15,4	8,4	2,5	−2,1	8,5
Žemiausia °C	−28,4 (1954)	−29,7 (1954)	−26,4 (1964)	−7,5 (1956)	−2,6 (1940)	4,7 (1958)	7,6 (1956)	3,9 (1970)	−3,1 (1977)	−7,4 (1971)	−20,1 (1931)	−24,6 (1969)	−29,7 (1954)
Krituliai mm	45	36	34	38	46	59	56	37	36	32	42	52	513
Duomenys: Dniepropetrovsko klimatas^[4] 2009 01 16

Gyventojai

2007 m. mieste gyveno 1 080 846 gyventojų ir buvo trečias pagal gyventojų skaičių tarp visų Ukrainos miestų.

Demografinė raida tarp 1792 m. ir 2007 m.

1792 m.

1863 m.

1914 m.

1920 m.

1989 m.^sur.

1996 m.

2006 m.

2007 m.

2 194

20 000

211 100

189 000

1 178 000

1 147 000

1 025 044

1 039 000

Švietimas ir kultūra

Yra Ukrainos mokslų akademijos filialas. Dnipro universitetas (anksčiau – Dniepropetrovsko universitetas), įkurtas 1918 m., žemės ūkio universitetas, kasybos (įk. 1899 m.), metalurgijos (įk. 1930 m.) institutai. Veikia dailės ir istorijos muziejai, 5 teatrai, tarp jų operos ir baleto teatras, atidarytas 1974 m., filharmonija, Botanikos sodas.

Ekonomika

Didelis pramonės centras, mineralais gausiame regione. Gerai išvystytas geležinkelio ir vandens transportas, leidžiantis susisiekti su geležimi gausiu Krivoj Rogu Doneco baseine ir mangano kasyklomis Nikopolyje, yra upių uostas ir oro uostas. Dnipre išplėtota juodoji metalurgija, metalo apdirbimas, plieno, elektrovežių, metalurgijos ir kasybos įrangos, žemės ūkio mašinų, staklių, presų, radijo imtuvų gamyba, chemijos (kokso chemijos, padangų, plastikų, dažų, lakų, azoto trąšų, sintetinių dervų), siuvimo, trikotažo, avalynės, statybinių medžiagų, medžio apdirbimo, baldų, popieriaus, maisto (mėsos, alaus) pramonė.